Antradienį „Saeima“ viešasis administravimas ir vietos valdžios komitetas rėmė kapinių įstatymo projektą prieš pirmąjį skaitymą. Įstatymas skirtas nustatyti vieningas įsteigimo, priežiūros, kapinių plėtros taisykles ir laidojimo sklypų paskirstymą.
Apskritai savivaldybių organizacijų atstovai pripažino, kad savivaldybės ilgai laukė tokių teisės aktų ir palaiko jo priėmimą. Tačiau „Ineta Višuka“, atstovaujanti didelių Latvijos miestų asociacijai, pažymėjo, kad rengiant įstatymo projektą antrajam svarstymui reikės diskusijų dėl prieštaravimų tarp Rygos ir kitų savivaldybių.
Rygos kapinių administracijos vadovė Gints Zēla taip pat pripažino, kad Ryga turi konkrečią situaciją dėl kapinių, į kurias reikia atsižvelgti. Pvz., Reguliavimas reikalingas paskirstant laidojimo sklypus už specialius nuopelnus valstybei. Jo nuomone, šios praktikos reikėtų atsisakyti arba savivaldybės turėtų būti suteikta teise apsispręsti.
Įstatymo projekte numatyta, kad savivaldybių tarybos priims sprendimus dėl kapinių įsteigimo, plėtros ar uždarymo. Tokie sprendimai turi nurodyti leidžiamų kapinių vardą, ribas ir laidojimo rūšis.
Savivaldybės gali primesti aplankymo apribojimus, tačiau turi pateikti tokių sprendimų pagrindimą.
Tuo pačiu metu savivaldybės privalo užtikrinti galimybes naudotis kapinėmis kultūrinėms ir istorinėms tradicijoms, net ir ribotomis valandomis, paprašius.
Savivaldybės privalo iš anksto planuoti kapinių plėtrą ir plėtrą pagal teritorinės plėtros planavimo dokumentus. Kapinės turi būti uždarytos laidojimams, kai neliks nemokamų sklypų, o Kolumbarija bus uždaryta, kai nebus laisvų nišų.
Įstatymas taip pat nustato pagrindinius kapinių priežiūros reikalavimus, įskaitant ženklus su kapinių pavadinimu, apsilankymo apribojimais (jei tokių yra), administratoriaus pavadinimą ir kontaktinę informaciją. Kapinių ribos turi būti akivaizdžiai pažymėtos, tačiau nebūtinai aptvertos. Savivaldybės nuspręs dėl tinkamiausios demarkacijos formos.
Juodraščiui reikia bent vieno atliekų surinkimo taško kapinėse ar šalia jų
ir, atsižvelgiant į apsilankymą, vandens tiekimo tašką ir tualetą. Jie gali būti praleisti, jei apsilankymas yra toks žemas, kad tokios patalpos nereikalingos. Numatomas vienerių metų pereinamojo laikotarpio vandens taškų ir tualetų įrengimo ten, kur dar nėra.
Kapinės taip pat turi turėti ženklus religiniams ar viešai naudojamiems pastatams, tokiems kaip bažnyčios, koplyčios, mečetės, sinagogos, laidojimo salės, krematorijos ar Kolumbarijos.
Savivaldybės turės sukurti ir prižiūrėti elektroninį kapinių laidojimo registrą su minimalia privaloma informacija. Numatomas vienerių metų perėjimo laikotarpis kuriant registrą, o savivaldybės turės trejus metus įtraukti jau surinktus duomenis.
Bus įvesta vieninga laidojimo sklypų suteikimo procedūra.
Sklypus savivaldybės paskirs kaip ypatingo viešosios nuosavybės naudojimo formą. Prioritetas bus suteiktas remiantis paskutine mirusiojo deklaruojama gyvenamoji vieta, nors paskirstymas taip pat gali būti skiriamas atsižvelgiant į pareiškėjo gyvenamąją vietą arba nemokamus gretimus sklypus šeimos palaidojimams. Kandidatai taip pat gali paprašyti rezervuoti gretimą sklypą, veiksmingai sukurdami „šeimos laidojimą“.
Savivaldybių sprendimai dėl sklypo paskirstymo ar atsisakymo gali būti apskųsti savivaldybei ir toliau į administracinį apygardos teismą.
Įstatymo projekte taip pat apibrėžiami pagrindiniai įsipareigojimai sklypų turėtojams, pavyzdžiui, paruošti sklypą laidojimui, valyti jį per tris mėnesius po trijų mėnesių ir užtikrinti reguliarią priežiūrą.
Nustatyta vieninga procedūra, skirta deklaruoti laidojimo brėžinį, apleistą ir panaikinti jo naudojimo teises. Kapinių administratoriai kasmet privalo tikrinti sklypus nuo balandžio 1 d. Iki lapkričio 1 d., Nustatyti apleistus sklypus ir pranešti turėtojams. Apsaugoti sklypai liks su nudžiūvusiomis gėlėmis, nukritusiais lapais, sulaužytais elementais ar kitaip sugadinti bendrą kapinių išvaizdą. Turėtojai turės trejus metus ištaisyti aplaidumą. Jei savininkas nežinomas, pranešimai gali būti dedami į siužetą arba paskelbtas oficialiame „Latvijas Vēstnesis“.
Informacija apie apleistus siužetus taip pat bus paskelbta Municipalinio laidojimo registre. Jei sklypas nebus išvalytas per tam tikrą laikotarpį, savivaldybės gali atšaukti savo naudojimo teises.
Įstatymas taip pat sureguliuos laidojimo procedūras, urnos išdėstymą Kolumbarijoje ir informacijos atnaujinimas natūralių asmenų registre.
Įstatymui priėmus, galiojantys savivaldybių taisyklės dėl kapinių nustos būti taikomi su pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. Birželio 30 d.
Tikimasi, kad įstatymai įsigalios kitų metų sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: BNN dėmesys | Taupymo režimas: Rajevskis paaiškina, ką tai reiškia žmonėms
Sekite mus „Facebook“ ir X!
