Jannik nuotrauka „Unsplash“
Dauguma amerikiečių mato NATO naudą pagal naujausią apklausą.
Kai pasaulio lyderiai susirinko į krizę NATO viršūnių susitikimą, naujos apklausos teigia, kad beveik du trečdaliai JAV suaugusiųjų mato naudą NATO narystei.
„Pew Research“ apklausa įvyksta per tai, kas buvo vadinama svarbiausiu NATO viršūnių susitikimu per daugelį metų.
Tai buvo vienas trumpiausių, jei ne trumpiausių NATO viršūnių susitikimų istorijoje ir eilė laukė Donaldo Trumpo, kai jis atvyko antradienį. Tai buvo sutelktas į jo 5 procentų slenksčio poreikį, o tai reikš aljanso narius, mokančius daug daugiau nei praeityje gynyboje.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas, teigia, kad iš to 3,5 proc. Turėtų būti išleista kariuomenei, o likę 1,5 procentais – tai, kas vadinama su gynyba susijusiose išlaidose.
Klausimas Aljanso nariams, tokiems kaip JK, yra būtent ten, kur bus išleistas papildomas finansavimas gynybai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra Nyderlanduose dėl dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo (baigiasi birželio 25 d.). Nuo tada, kai jis buvo perrinktas, tai bus pirmasis prezidento Trumpo NATO viršūnių susitikimas. Pastaruoju metu jis sukėlė aljanso narius už tai, kad jis nesiėmė jų svorio, kai kalbama apie gynybos išlaidas.
JAV perspėjo, kad ji gali neginti kolegos NATO nario, kuris užpultas, jei šalis neatitiks gynybos išlaidų slenksčio.
Tikimasi, kad JAV prezidentas pareikalavo, kad aljanso nariai išleistų didžiulį 5% BVP gynybai ir pinigams, kol dominuos susirinkimuose, kol viršūnių susitikimo programa buvo aplenkta paskutinių įvykių Viduriniuose Rytuose, įskaitant JAV streikus Irano branduolinėse įstaigose.
Kalbėdamas prieš pat susirinkusį Hagoje, JAV demokratų senatorė Jeanne Shaheen, Senato užsienio ryšių komiteto narė, sakė: „Mūsų Europos sąjungininkai jaučia tą patį.
Shaheen tikisi, kad viršūnių susitikimas „pabrėžs poreikį padidinti spaudimą Vladimirui Putinui, kad baigtų karą Ukrainoje“.
„Kaip sakė NATO generalinis sekretorius Rutte:„ Mes visi dabar esame rytiniame šone “, – tęsė ji. „Šio bendro pažeidžiamumo realybė yra aiški. Jei Putinas laimi Ukrainoje, jis ten nesustos. Jis jau pasiuntė kariuomenę į Baltarusiją ir grasina Balkano, Baltijos šalių ir Juodosios jūros. Ir Rusijos ambicijos taip pat žaidžia per mūsų pačių sienas.”
Ji pridūrė: „Mes gyvename pavojingesniame pasaulyje, ir tai yra kritinis mūsų saugumo momentas. Sąjungininkai susirenka sustiprinti savo bendradarbiavimą ir atsidavimą NATO.“
Aukščiausiojo lygio susitikime NATO atstovas teigė, kad lyderiai spręs įvairius aljanso problemas: atgrasymą ir gynybą ir užtikrindami, kad NATO turi išteklius, jėgas ir galimybes „susidurti su bet kokia grėsme“.
Tęsiantis konfliktas Ukrainoje, Vidurinių Rytų krizė, migracija ir Vakarų Balkanai yra tik kelios darbotvarkės temos.
Savaitės pradžioje Europos Parlamento nariai, susitikę Strasbūre, surengė skubias diskusijas apie NATO viršūnių susitikimą. Dialogas taip pat dalyvavo ES užsienio reikalų ministre – aukštajame užsienio reikalų ir saugumo politikos sąjungos atstove Kaja Kallas.
Europos konservatoriai ir reformistai užsienio reikalų koordinatorius Adomas Bielanas pabrėžė, kad transatlantiniai partneriai pasiryžo įsipareigoti stiprinti ginklų gamybą, inovacijas ir ginklų sistemų sąveiką.
Bielanas palaikė JAV reikalavimus, kad iki 2035 m. Gynybos išlaidų tikslas būtų 5 proc. BVP, kad ES būtų lygiavertė su JAV, sakydami: „Šiandien mes susiduriame su dramatiškai pasikeitusia saugumo aplinka: nuo Rusijos nesibaigiančio kraujo išsiveržimo Ukrainoje iki eskaluojančios krizės Vidurinėje Rytuose ir atnaujintą automatinių akcijų ašį.“.
„Mums, esančiam NATO rytiniame šone, mes per gerai žinome, kad NATO yra ir turėtų išlikti nepakeičiamu mūsų laisvės ir saugumo skydu, taip pat stipriausiu atgrasymu prieš tuos, kurie siekia pakenkti taikai mūsų regione“.
Bielanas tęsė: „Ukraina ir toliau kovoja ne tik dėl savo suvereniteto, bet ir už taisykles pagrįstą tarptautinę tvarką, kuri dešimtmečius saugo Europą. Ukrainos pergalė turi išlikti NATO strateginiu tikslu“.
Pirmadienį vykusiame Europos Parlamento diskusijų metu dar vienas vyresnysis MEP, Andersas Vistisenas („Patriots for Europe“), pateikė smulkią perspėjimą kolegoms įstatymų leidėjams, sakydamas: „Europa yra akli realioms grėsmėms, kenčiančioms nuo jo saugumo, masinės migracijos, islamizacijos ir augančios Irano režimo grėsmės“.
„Kokia yra kalbėjimo apie Europos saugumą vertė“, – paklausė Vistisenas, „jei ši kamera atsisako įvardyti tikrąją ir kylančią grėsmę Europai?“
Vistisenas, daniškas EPE, kuris yra Parlamento visagalės biuro narys, kritikavo ES dėmesį į antrinius klausimus, nepaisydamas to, ką jis vadino „didžiausiu pavojumi, su kuriuo susiduriame, nekontroliuojant masinės migracijos ir atsirandančios Europos visuomenės islamizacijos, grėsmės, su kuriomis jis tiesiogiai siejo su destabilizuojančia Irano įtaka.“.
„Iranas nėra tik Artimųjų Rytų problema, tai yra Europos problema“, – sakė Vistisenas, nurodydamas Teherano rėmimo terorizmo istoriją Europos žemėje, finansuodamas džihadistų judėjimus ir skleidžiant smurtą visame žemyne.
Jis perspėjo, kad „Islamo Respublika“ yra tik kelias savaites nuo branduolinės bombos įsigijimo, o savo tolimojo nuotolio raketų programos metu pagrindinės Europos sostinės, tokios kaip Paryžius, Berlynas ir Kopenhaga, dabar yra pasiekiami.
Vistisenas taip pat apkaltino Europos lyderius strateginiu aklumu ir moraline veidmainiavimu, gydydami Izraelį, pridurdami: „Būkime sąžiningi: Izraelis dirba mūsų nešvarų darbą. Jie susiduria su režimu, kurį, mūsų žiniomis, yra pagrindinė nestabilumo priežastis. Ir tam mes grąžiname jiems ne plojimus, bet su delgiais ir kaltinimais.
Jis paragino NATO ir Europos Sąjungą laikytis principingo ir ryžtingo požiūrio, sakydamas: „Nei vienas europietis nėra saugus tol, kol ajatolos valdo Teheraną. Nebus taikos, jokio stabilumo ir saugumo, kol nebus perverstas Irano režimas, o jos branduolinės raketų programos panaikinimas bus išardomas – visiškai ir gerai“.
Aukščiausiojo lygio susitikimo metu vadovai tikisi priimti sprendimus toliau pritaikyti ir stiprinti Aljansą bei Europos liaudies partiją, lengvai didžiausią politinę grupę ES parlamente, mano, kad didėjančios karinės išlaidos yra „ne išeitis“, o „pagrindinis mūsų saugumo ir nepriklausomybės klausimas“.
„Mes esame kryžkelėje, susidurianti su Imperialistine Rusija, vadovaujama Putino, kuri žygiavo į Ukrainą ir grasino Europos saugumui. Atėjo laikas tvirtumui, užtikrintumui ir lyderystei“, – sako Nicolas Pascual de la parte, „EPP“ grupės atstovas saugumo ir gynybos atstovas.
Asamblėjos socialistų grupė paragino ES ir NATO lyderius į šią savaitę peržengti pažadus, o jos lyderis, ispanų mepas Iratxe Garcia Perez, pareiškė: „Laikas pristatyti“.
Siekiant kovoti su užsienio grėsmėmis ir prisitaikyti prie besikeičiančios saugumo aplinkos, tai, ko reikia „skubiai“, pasak jos, yra „stipresnis Europos ramstis NATO, daugiau paramos Ukrainai ir aljansas, pagrįstas bendromis demokratinėmis vertybėmis“.
Tolesnę išvakarėse apie vasaros apmąstymus kyla dr. Denis MacShane, buvęs Europos ministras JK, vadovaujamas Tony Blair, kuris pasakojo šiai svetainei, kad naujoji Europos vadovybė, vadovaujama Vokietijos kanclerio Merzo, Britanijos premjero Starmerio ir Prancūzijos prezidentas Macronas, grąžina Europos NATO atgal į žemėlapį ir žaidimą.
MacShane pridūrė: „Dabar jiems reikia paversti tai nauju EURO gynybos pramonės partnerystės modeliu ir nutraukti tiek daug„ Penny Packet “nacionalinės gynybos gamybos Balkanizuotų kotedžų pramonę.“
Pranešimas amerikiečiui Žiūrėti NATO naudą pasirodė pirmiausia.
