Pastaruoju metu Izraelio streikai dėl Irano branduolinių įrenginių ir kitų karinių tikslų automatiškai nereiškia naujo karo pradžios, tačiau jie žymiai padidino įtampą regione, Latvijos užsienio reikalų ministras Baiba Braiže („New Unity“) sakė interviu Latvijos televizijos programos Latvijos televizijos programoje Rytinė panorama.
„Žinoma, Iranas nepaliks Izraelio veiksmų neatsakyti, tačiau šiuo metu sunku numatyti, kokia forma imsis šios reakcijos“, – teigė ministras.
BRAže pažymėjo, kad Izraelio išpuolis atrodė gerai paruoštas ir kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo, kad operacija tęsis, tai reiškia, kad situacija Viduriniuose Rytuose greičiausiai nebus lengvesnis ar mažiau intensyvus.
Ji pridūrė, kad JAV neigė bet kokį dalyvavimą streikuose ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiria savo piliečiams evakuoti iš grasinamų sričių. Latvija taip pat svarsto, kokius veiksmus imtis dėl savo diplomatinių darbuotojų Izraelyje. Šiuo metu Latvijos ambasadorius Izraelyje yra Latvijoje ir Irane yra registruoti tik trys Latvijos piliečiai – nė vienas iš jų nebuvo girdimas iki šiol, informavo BRAže.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapio duomenimis, Latvijos ambasadorius Irane gyvena Turkijoje.
„Šiuo metu, remiantis (Izraelio) ambasados informacija, padėtis yra rami – panikos nėra, o žmonės vykdo įprastą verslą. Penktadieniai taip pat skiriasi Izraelyje“, – sakė Braude ir pridūrė, kad dienos metu bus priimtas sprendimas dėl to, ar evakuoti Latvijos ambasados personalą iš Izraelio. Tai nebus ypač lengva, pažymėjo ji, atsižvelgiant į tai, kad Izraelio oro erdvė šiuo metu yra uždaryta.
Kaip pranešama, Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis per naktį vyko oro atakų ir kitų karinių taikinių oro atakų.
Manoma, kad streikai nužudė Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Mohammadą Bagheri ir keli vyresnieji branduoliniai mokslininkai, Izraelio saugumo tarnybų šaltinis sakė žurnalistams anonimiškumo sąlygoms.
Irano valstybinė televizija pranešė, kad tarp mirusiųjų buvo Islamo revoliucijos gvardijos korpuso vadas Hossein Salami; Buvęs Irano atominės energijos organizacijos vadovas, Feretyydoon Abbasi; ir branduolinis mokslininkas Mohammadas Mehdi Tehranchi.
Sprogimai buvo girdimi Teherane, o revoliucinės apsaugos būstinėje kilo gaisras, pranešė „State TV“.
Sprogimai taip pat buvo pranešti Natanze, 225 kilometrais į pietus nuo Teherano, kur yra urano praturtinimo įstaiga.
Izraelio karinis pareigūnas, kurį cituoja BBC be pavadinimo, teigė, kad streikai buvo nukreipti į „Irano branduolinę programą ir kitus karinius tikslus“. Pareigūnas pažymėjo, kad dešimtys streikų buvo vykdoma įvairiuose Irano regionuose, ypač skirtuose tolimojo nuotolio raketoms ir įrenginiams, susijusiems su branduoline programa.
Vėliau Izraelio ministras pirmininkas Netanyahu paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Izraelis pradėjo „tikslinę karinę operaciją, kad neutralizuotų Irano keliamą grėsmę Izraelio išlikimui“.
„Ši operacija tęsis tiek dienų, kiek reikia“, – teigė Netanyahu.
„Pastaraisiais mėnesiais Iranas žengė precedento neturinčius veiksmus link ginklų praturtinto urano. Jei Iranas nebus sustabdytas, jis per labai trumpą laiką galėtų pagaminti branduolinį ginklą. Tai gali įvykti per metus. Tai gali įvykti per mėnesius – mažiau nei metus”, – perspėjo Netanyahu pranešimas.
„Tai yra aiški ir kelia grėsmę Izraelio išgyvenimui“, – pabrėžė jis.
Atskirame pranešime Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas apibūdino streikus kaip prevencinius ir perspėjo, kad tikimasi, kad Irano atsakomieji išpuoliai, apimantys raketas ir dronus, paskatins paskelbti nepaprastąją padėtį visame Izraelyje.
Izraelis, Iranas ir kaimyninis Irakas uždarė oro erdvę komerciniam oro eismui.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV nedalyvauja Izraelio streikuose Irane ir perspėjo Teheraną nenagrinėti JAV interesų ar personalo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Spekuliacijos kurį laiką augo, kad Izraelis ruošėsi smogti Irano branduolinėms galimybėms.
Taip pat buvo pranešta, kad ketvirtadienį Teheranas paskelbė planus pastatyti naują urano sodrinimo įrenginį – trečiąjį tokio pobūdžio Irane.
Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tą pačią dieną priėmė rezoliuciją, smerkiančią Iraną dėl nesilaikymo. Rezoliucija perspėjo, kad TATENA svarsto galimybę kreiptis į Jungtinių Tautų saugumo tarybą.
Agentūra pažymėjo, kad Iranas daugelį metų atsisakė atskleisti savo ankstesnę branduolinę veiklą, o TATENA inspektoriai rado urano pėdsakų ir kitų įtartinų įrodymų nedeklaruotose vietose.
Teheranas teigia, kad jos branduolinė programa yra taiki taikiems tikslams, tačiau ji ir toliau praturtina uraną iki aukšto lygio, padidindama susirūpinimą, kad Iranas artėja prie galimybių gaminti branduolinius ginklus.
Teheranas anksčiau grasino pasitraukti iš branduolinio neplatinimo sutarties.
Iranas atnaujino savo branduolinę programą 2019 m. Po to, kai JAV vadovaujama prezidento Donaldo Trumpo vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. Branduolinio susitarimo tarp Teherano ir pasaulio valstybių ir atkurtos ekonominės sankcijos.
Vašingtono ir Teherano derybos dėl naujojo branduolinio susitarimo, atnaujinto balandį, tačiau po pirminio optimizmo prezidentas Trumpas nuo to laiko pareiškė, kad nebėra įsitikinęs, kad galima pasiekti naują susitarimą.
Sekite mus „Facebook“ ir X!
