Antra pagal dydį Bulgarijos parlamentinė frakcija PP-DB atmetė prezidento raginimą suformuoti naują vyriausybę ir padidino pirmalaikių rinkimų galimybę, praneša Reuters.
Ministro pirmininko Roseno Želiazkovo vadovaujama vyriausybė gruodžio 11 d. atsistatydino po kelias savaites trukusių protestų prieš korupciją ir 2026 m. biudžetą, į kuriuos buvo įtraukti keli mokesčiai. 2025-ųjų sausį pradėjusi eiti pareigas A.Zhelyazkovo vyriausybė tikėjosi bent jau patenkinti euro įvedimą 2026 metų sausio 1 dieną, tačiau nusprendė nusilenkti visuomenės ir prezidento reikalavimams atsistatydinti.
Pagal konstituciją Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmą kartą pasiūlė suformuoti naują vyriausybę sausio 12 d. didžiausiai parlamento frakcijai – konservatorių GERB-SDS, tačiau ši šios užduoties atsisakė. Sausio 14 d.
PP-DB, norinti užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, taip pat atmetė Radevo pasiūlymą.
Dabar tikimasi, kad Radevas suteiks galimybę suformuoti vyriausybę kitai partijai, o jei ji taip pat atsisakys, jis turės skelbti pirmalaikius rinkimus. Tai bus aštuntas kartas per ketverius metus, kai Bulgarijos rinkėjai eina balsuoti.
Nepaisant politinio nestabilumo, Bulgarija, kaip planuota, įstojo į euro zoną sausio 1 d. Tačiau norint pritraukti ES lėšų į griūvančią infrastruktūrą, leisti užsienio investicijoms į korupciją ir atsikratyti jos, reikia stabilios politikos.
GERB-SDS koalicija laimėjo paskutinius rinkimus 2024-ųjų spalį, tačiau darbą pradėjo tik 2025-ųjų pradžioje po kelis mėnesius trukusių derybų ir net tada jai prireikė kitų susiskaldžiusio parlamento partijų paramos.
Taip pat skaitykite: Bulgarijos vyriausybė atsistatydina; laukia politinis neapibrėžtumas
Sekite mus Facebook ir X!
