Naujausia statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 150 000 trečiųjų šalių piliečių ir apie 17 000 kitų Europos Sąjungos šalių piliečių, o tai reiškia, kad kas dešimtas šalyje dirbančių žmonių šiuo metu yra užsienietis.
Pastaraisiais metais nuolat didėja migracija, daugiausia iš trečiųjų šalių. 2020–2025 metais trečiųjų šalių darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvidešimt kartų. 2020 metų pradžioje Lietuvoje dirbo apie 6800 žmonių iš trečiųjų šalių ir tik 100 kitų ES šalių piliečių. 2021 metais skaičius išaugo trigubai, o 2022 metais, padidėjus migracijos srautams iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, užsieniečių skaičius darbo rinkoje pasiekė 37 600 žmonių. Dauguma jų buvo iš trečiųjų šalių.
2025 m. spalio 1 d. duomenys rodo, kad užsieniečiai sudaro apie 11% visos darbo jėgos.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė nurodė, kad daugiausia užsieniečių dirba didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Maždaug pusė migrantų, 78 000, dirba transporto ir logistikos sektoriuje.
Po to seka statyba, gamyba, svetingumas, informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jankauskienė nurodė, kad ES piliečiai daugiausia dirba statybos, administravimo ir klientų aptarnavimo srityse. Transporto ir logistikos sektoriuje dirba apie 1500 ES piliečių.
2024 metų duomenimis, daugiausia darbuotojų atvyko iš Baltarusijos, apie 46 544 žmonės. Antroje vietoje yra ukrainiečiai (39 791), o trečioje – Uzbekistano piliečiai (7 199). Nemaža dalis – 6094 – atvyko iš Rusijos. Užsienio darbuotojai taip pat atvyksta iš Tadžikistano, Indijos, Kirgizijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos ir Moldovos.
Vyriausybės Strateginės analizės centras STRATA pažymėjo, kad migrantai padeda susidoroti su darbo jėgos trūkumu Lietuvoje.
Didėjantis darbuotojų migrantų skaičius išryškino atvykėlių ir vietinių gyventojų pajamų nelygybę. STRATA vyriausioji politikos analitikė Giedrė Beleckienė teigė, kad vidutinio įgūdžių reikalaujančiuose darbuose migrantai gauna vidutiniškai 11% mažiau nei lietuviai. Ji tai pabrėžė
skirtumas rodo galimą nelygybės riziką,
o migrantai, turintys tam tikrą įgūdžių lygį, yra mažiau palankioje padėtyje nei vietiniai darbuotojai.
Tuo tarpu aukšto lygio įgūdžių reikalaujančiuose darbuose užsieniečiai gauna vidutiniškai 13% daugiau nei Lietuvos piliečiai. Beleckienė sakė, kad tai rodo, kad į darbo rinką patenka Lietuvoje retai pasitaikančių specifinių įgūdžių turintys specialistai, kurių pareigos yra apmokamos virš vidutinio lygio. „Taip pat tikėtina, kad šias pareigas sunku užpildyti vietine darbo jėga, todėl darbdaviai yra pasirengę pasiūlyti patrauklesnį atlyginimą“, – pridūrė M. Beleckienė.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/lt/naujienos-angliškai/19/2751362/migrantų-darbuotojų-skaičius-Lietuvoje-20-kartu-per-šeserius metus
Taip pat skaitykite: Nuomonės išsiskiria: Ar lietuviai gali laikyti save Europos viduriniosios klasės dalimi?
Sekite mus Facebook ir X!
