Jei vėjo jėgainių vystymasis Latvijoje nesibaigia Lietuvos ir Estijos lygiu, elektros energijos kainų skirtumai tarp „Nord Pool“ biržos „Nord Pool“ biržoje gali padidėti ateityje, perspėja Ingus Štūlbergs, prognozavimo ir finansinių produktų skyriaus Latvenergo vadovas Latvenergo, įmonės elektros energijos rinkos apžvalgoje.
Jis pabrėžia, kad kertinis ekonomikos augimo akmuo yra gebėjimas patenkinti paklausą su reikiama elektros kiekiu už konkurencingą kainą. Nors esamos įmontuotos vėjo pajėgumai „Baltics“ jau daro įtaką vidutinėms „Nord“ baseino rinkos kainoms, regionas vis dar išlieka elektros energijos gamybos deficitas.
Ankstesniais dešimtmečiais elektros energijos gamybą Europoje ir BALTICS daugiausia teikė iškastinio kuro elektrinės. Tačiau tobulėjant technologijoms, atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas ir saulės energija, apibrėžta elektros saugojimo sistemomis, palaipsniui juos keičia. Šie šaltiniai nepriklauso nuo svyruojančių degalų išteklių kainų. Štūlbergas pažymi, kad nors elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių nėra gaunama iš mokamo degalų, jis vis dar turi vertę, nes tokių stočių statybai ir priežiūrai reikalingos investicijos.
Dalį metų elektros energijos gali patenkinti elektros energija. Šią dalį galima dar labiau padidinti naudojant elektros saugojimo technologijas, o tai savo ruožtu sukuria ekonomikos augimo galimybes.
Štūlbergas aiškina, kad kaimyninėse šalyse, susijusiose su „Baltics“, tokiomis kaip Švedija, Suomija ir Lenkija, pastaraisiais metais vėjo ūkio plėtra vyko vidutiniškai, su įvairiomis sąlygomis ir iššūkiais projekto patvirtinimui ir investavimo pritraukimui.
Remiantis sistemos operatoriaus duomenimis, per pirmąjį 2025 m. Pusmetį „Lietuvoje“ bus didžiausia vėjo jėgainė „Baltics“ – 1 683 megavatų (MW) – 23%, palyginti su 2024 m., Po jo eina Estija su 682 MW ir 34%. Priešingai, 2025 m. Latvijos vėjo pajėgumas išlieka 136 MW, o nuo 2024 m. – nepakitusi.
„Jei šis netolygus vėjo jėgainių vystymosi tempas tarp Baltijos šalių tęsis, tai gali sukelti situaciją, kai Latvijos ir jos kaimynų elektros kainų skirtumai padidėja„ Nord Pool Exchange ““, – perspėja Štūlbergas. „Tai yra susieta su sujungimo pajėgumais. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje ir Estijoje yra daug vėjo energijos, tačiau jos negalima importuoti į Latviją, Latvijoje gali kilti aukštesnių elektros kainų laikotarpiai, palyginti su kaimyninėmis šalimis.“
Jis pabrėžia, kad net ir esant dabartinėms vėjo pajėgumams „Baltics“, vidutinis „Nord“ baseino rinkos kainų poveikis jau yra pastebimas. Tačiau regionas vis dar veikia elektros energijos deficite – tai reiškia, kad kai kurie reikalingos elektros energijos turi būti importuojamos kasmet, paliekant šalis, priklausančias nuo sujungimo prieinamumo ir bendrų energijos rinkos tendencijų.
„Latvenerggo“ atstovas pažymi, kad ilgalaikis vėjo jėgainių ir kitų formų atsinaujinančios elektros energijos gamybos, įskaitant energijos kaupimo sistemas, vystymasis leis labiau nuspėjamoms ir stabilioms elektros kainoms galutiniams vartotojams. Tai, savo ruožtu, gali paskatinti elektros energijos vartotojų investicijas – skatinti elektrifikaciją, naujas gamybos įrenginius ir greitesnį esamų plėtrą.
Sekite mus „Facebook“ ir X!
