Kompleksinės civilinės gynybos pratybos padėtų pagerinti visuomenės pasirengimą krizėms, rodo ekspertų grupės „LaSER“ atliktas tyrimas „Nuo sirenos iki pastogės? Civilinė gynyba Rygoje“.
Ekspertų grupė šiandien pristatė savo naujausią tyrimą, kuriame, remiantis krizių modeliavimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti Rygos gyventojų pasirengimą veikti kritinėse situacijose.
Tyrime analizuojami civilinės gynybos iššūkiai ir sprendimai Vilniuje, Taline, Helsinkyje, Kijeve ir Rygoje bei civilinės gynybos vaidmuo visapusiškoje krašto apsaugos strategijoje.
Šių metų rugpjūtį ekspertų grupė, bendradarbiaudama su Rygos savivaldybe, surengė scenarijumi pagrįstą krizių modeliavimą, kuriame dalyvavo 185 dalyviai. Surinkti duomenys leido tyrėjams nustatyti veiksnius, kurie palengvina arba trukdo gyventojų gebėjimui reaguoti kritinėse situacijose, taip pat sritis, kuriose reikia tobulinti viešąją komunikaciją.
Viena esminių rekomendacijų – įtraukti gyventojus į didelio masto civilinės gynybos mokymo pratybas.
Nors Baltijos regiono gyventojai pripažįsta būtinybę reaguoti į krizines situacijas, pasirengimo rodikliai pagal kelis pagrindinius kriterijus išlieka žemesni už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, padarė išvadą mokslininkai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tik 6% Latvijos gyventojų dalyvavo pasirengimo krizėms mokymuose. Palyginimui, tokiose pratybose dalyvavo 14% Estijos ir 24% Suomijos gyventojų. Nors šie skaičiai taip pat nėra optimalūs, jie gerokai viršija Latvijos lygį, pažymėjo tyrimo autorius Robertsas Kitsas.
Tyrime pabrėžiama, kad į Rygos civilinės gynybos sistemos tobulinimą reikėtų žiūrėti plačiau, įtraukiant ir kaimynines savivaldybes. Rygos metropolinė zona yra didžiausias ir greičiausiai augantis miesto regionas Baltijos šalyse, kuriame kasdien tarp Rygos ir aplinkinių savivaldybių važinėja nuo 156 000 iki 200 000 gyventojų, pabrėžė autoriai.
Krizės modeliavimas padėjo nustatyti dažniausiai pasitaikančias kliūtis veiksmingai visuomenės reakcijai. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra vieta – ar žmonės yra namuose, ar darbe. Penkiasdešimt septyni procentai dalyvių nurodė, kad jų vieta labai paveiktų jų gebėjimą reaguoti, nes daugumoje darbo vietų trūksta būtiniausių reikmenų ir aiškių reagavimo protokolų. Todėl daugelis respondentų teigė, kad jų pirmasis instinktas būtų pabandyti grįžti namo.
„Visuomenės dalyvavimas ir atsparumas yra civilinės gynybos pagrindas“,
Kits pabrėžė. Nors Latvija jau kelerius metus aktyviai stiprina valstybės institucijų pasirengimą ir koordinavimo pajėgumus, gyventojai dažnai lieka nuo šių pastangų, – sakė jis. Pavyzdžiui, 58% Rygos gyventojų tikisi aktyvesnės ir išsamesnės valstybės komunikacijos, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.
Kartu buvo nustatytas prieštaravimas: patys gyventojai dažnai demonstruoja pasyvumą. Kits pažymėjo, kad 2024 metais tik 3% Latvijos gyventojų buvo užsiregistravę gauti perspėjimus apie ekstremalias situacijas iš valstybės ar savivaldybių institucijų.
Krizės modeliavimas aiškiai parodo, kad reikia įtraukti gyventojus į įvairaus pobūdžio praktinius mokymus. „Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo ir savo šeimos saugumą yra būtinas, nes tokiose situacijose greitosios pagalbos tarnybų darbo krūvis neleidžia suteikti individualios pagalbos kiekvienam gyventojui“, – sakė Kitsas.
„LaSER“ yra kelių verslininkų įkurta ekspertų grupė, kurios tikslas – plėtoti novatoriškas, įrodymais pagrįstas politikos idėjas, formuoti viešąją nuomonę ir pasiūlyti politikos formuotojams analize pagrįstus Latvijos nacionalinio vystymosi sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kontrabandininkų balionai – tik nusikalstama veikla ar hibridinė ataka?
Sekite mus Facebook ir X!
