Pagal galiojančius teisės aktus iš esmės neįmanoma išnagrinėti jokios didelės apimties baudžiamosios bylos per protingą terminą, naujienų agentūrai LETA sakė kandidatas į generalinį prokurorą ir Rygos teismų apygardos vyriausiasis prokuroras Armīns Meistersas.
Paklaustas apie viziją, kaip paspartinti ir efektyvinti šiuo metu prokuratūroje ir teismuose esančių rezonansinių baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, Meisters atsakė, kad ikiteisminio proceso atžvilgiu dar yra kur tobulėti tiek prokuratūros bendradarbiavime su tyrimo įstaigomis, tiek vidiniame prokuratūros darbo organizavime.
„Mano planas – sustiprinti prokurorų vaidmenį tyrimo stadijoje tuose baudžiamuosiuose procesuose, kurie yra valstybinės reikšmės ir kuriuose kaip bylų vadovai dalyvauja keli prokurorai“, – pabrėžė Meistersas.
Meistersas taip pat mano, kad, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, reikėtų kiek įmanoma supaprastinti ikiteisminio baudžiamojo proceso normatyvinę bazę, atsisakant nereikalingų etapų ir pareigūnų.
„Tas pats pasakytina ir apie teismus.
Pagal galiojančius teisės aktus per protingą terminą išnagrinėti bet kurią bylą praktiškai neįmanoma,
nes įrodymų tyrimas ir teisminis tyrimas yra perkrautas įvairiais organizaciniais klausimais, sprendimais dėl pareiškimų, formalių klausimų liudytojams, pertraukų dėl įvairių priežasčių. Sprendimų apimtis taip pat yra problema. Pavyzdžiui, Zolitūdes tragedijos byloje pirmosios instancijos nuosprendis viršijo tūkstantį puslapių“, – atkreipė dėmesį Meisters.
Jis priminė, kad Aukščiausiasis Teismas jau padarė išvadą, kad reikia maksimaliai akcentuoti efektyvumą ir atsisakyti procedūrų, neleidžiančių bylų išspręsti iš esmės.
„Taigi yra daugybė organizacinių ir reguliavimo klausimų, kur galima dirbti, žinoma, atsižvelgiant į tyrimo institucijų galimybes ir poreikius bei situaciją teismuose“, – pabrėžė Meistersas.
Siekdama paspartinti bylos eigą, Prokuratūra pirmiausia nagrinės savo galimybes, tačiau
Baudžiamojo proceso įstatymo pataisų išvengti tikrai nepavyks,
jis pasiūlė.
Paklaustas, kaip būtų galima užkirsti kelią gynybai sąmoningai vilkinti procesus, Meisters atsakė, kad pirmiausia prokurorai teisme turi užimti tvirtesnę poziciją, dalyvauti sprendžiant visus siūlymus ir pareiškimus, išreikšti aiškią poziciją. Jis tvirtino, kad nėra taip, kad delsiama tik dėl gynėjų. „Jeigu procedūrinė bazė leidžia sumaniai ir strategiškai panaudoti tam tikras galimybes, tai suprantama, kad gynyba jomis pasinaudos“, – pridūrė kandidatas į generalinius prokurorus.
Kaip pranešama, ketvirtadienį, lapkričio 20 d., Seimas spręs dėl Meisterio paskyrimo generaliniu prokuroru.
Pagal įstatymą, Generalinį prokurorą Teismų tarybos teikimu penkerių metų kadencijai skiria Saeima. Tas pats asmuo generalinio prokuroro pareigas gali eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Nuo 2018 m. gegužės mėn. Meisters yra Rygos teismų apygardos vyriausiasis prokuroras. 2023 metais jis buvo paskirtas į šias pareigas antrai kadencijai. Nuo 2000 m. dirbo įvairiuose prokuratūros struktūriniuose padaliniuose, įskaitant Rygos miesto centro apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru ir Finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimo prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.
Taip pat skaitykite: Latvijos Aukščiausiasis Teismas prieštarauja vyriausybei: „Nepagrįsti kaltinimai pakerta visuomenės pasitikėjimą“
Sekite mus Facebook ir X!
