Siekiant sumažinti valstybės biudžeto išlaidas ateityje, jau dabar turi būti planuojamos reformos – reformos, skirtos viešosios infrastruktūros tinklų optimizavimui, tam tikrų valstybės funkcijų perkėlimui privačiam sektoriui, viešųjų institucijų kaštų efektyvumo analizei, naujienų agentūrai LETA komentuodamas kitų metų valstybės biudžeto projektą sakė Latvijos banko Pinigų politikos departamento vadovas Uldis Rutkastė.
Jis teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis saugumas yra svarbiausias prioritetas, todėl taupyti šioje srityje nereikėtų – reikia skirti pakankamai lėšų gynybos pajėgumams stiprinti.
„Žmonių pasitikėjimas saugia ateitimi taip pat yra esminis veiksnys, darantis įtaką ekonomikai. Šiuo atžvilgiu biudžetas žengia rimtus žingsnius į priekį“, – pabrėžė Rutkastė.
Jis pridūrė, kad kartu pastaraisiais metais gerokai išaugo biudžeto išlaidos, o ateinančiais metais bus dar sunkiau apriboti biudžeto deficitą. Rutkastė pabrėžė, kad nesumažinus biudžeto išlaidų poreikių, mokesčių didinimas ateityje taps neišvengiamas, o tai turės neigiamos įtakos ekonomikai.
„Deja, ankstesnė patirtis rodo, kad politiniame procese – be rimtų struktūrinių reformų – neįmanoma susitarti dėl pakankamo ir tvaraus biudžeto išlaidų mažinimo“, – sakė R. Rutkastė. Jis paaiškino, kad, Latvijos banko nuomone,
tokių reformų planavimo darbai turėtų būti pradėti nedelsiant, siekiant sumažinti valstybės biudžeto išlaidų poreikį
ateityje.
Jis patikslino, kad šios reformos turėtų būti orientuotos į: viešosios infrastruktūros tinklų (švietimo, sveikatos priežiūros, transporto ir kt.) optimizavimą, tam tikrų šiuo metu valstybės vykdomų funkcijų delegavimą privačiam sektoriui bei kontrolės mechanizmų stiprinimą ir sistemingų kaštų efektyvumo analizių atlikimą įvairiose valdžios institucijose.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybė spalio 14 dieną patvirtino 2026 metų valstybės biudžetą, kuriame konsoliduotos valdžios sektoriaus pajamos suplanuotos 16,064 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,945 mlrd.
Palyginti su 2025 m. biudžetu, 2026 m. biudžeto pajamų augimas turėtų viršyti išlaidų augimą. Prognozuojama, kad pajamos padidės 944,6 mln. eurų, o išlaidos – 804,3 mln.
Pagrindiniame biudžete pajamos suplanuotos 10,9 mlrd. eurų, o išlaidos – 13,2 mlrd.
Specialiajame biudžete numatomos pajamos sieks 5,5 mlrd. eurų, o išlaidos – 5,1 mlrd.
Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis kitais metais prognozuojamas 43,953 mlrd. Atitinkamai, biudžeto deficitas sieks 3,3% BVP, o valstybės skola išliks mažesnė nei 55% BVP.
Valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet sumažės iki 47% BVP, o šiemet – 47,5%. Tuo pačiu metu, nors bendros išlaidos mažės, gynybos išlaidos didės.
Iš viso kitais metais išlaidos sumažės 171 mln.
Prioritetinėms priemonėms iš viso bus skirta 693,5 mln. eurų, iš jų gynybai ir saugumui – 448,3 mln.
Finansų ministerija (FM) pažymi, kad 2026 metų valstybės biudžetas ir 2026–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto struktūra parengta vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis.
Kitų metų biudžete numatytos papildomos investicijos į nacionalinį saugumą, taip pat parama šeimoms su vaikais ir kokybiškam ugdymui. FM taip pat pažymi, kad biudžete ES fondų investicijoms numatyta per 1 mlrd. eurų, o savivaldybių pajamos išauga 151,4 mln.
Taip pat skaitykite: Latvijos Saeima pradės peržiūrėti kitų metų biudžetą su 18 milijardų eurų išlaidomis ir nemažu deficitu
Sekite mus Facebook ir X!
