Dauguma Seimo narių ketvirtadienį pritarė Nacionalinio aljanso (NA), Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) bei Jungtinio sąrašo (AS) narių parengtai ir pasirašytai deklaracijai, patvirtinančiai valstybės įsipareigojimą veikti kryptingai, siekiant apsaugoti visus nuo smurto – ypač moteris ir vaikus – ir numatančius atitinkamus sprendimus, kurie turi būti įgyvendinami įstatymų leidybos lygmeniu.
Deklaracija buvo parengta kaip alternatyva vadinamajai Stambulo konvencijai.
Deklaracijai pritarė 56 deputatai iš ZZS, NA, AS, partijų „Stabilumas“ ir „Latvija pirmiausia“ (LPV). Už balsavo ir deputatas Andrejus Celapīteris. Naujosios vienybės (JV) deputatai ir nepriklausomi parlamentarai Skaidrīte Ābrama, Igors Rajevs ir Didzis Šmits balsavime nedalyvavo.
Prieš deklaraciją balsavo visi aštuoni pažangos frakcijos deputatai.
Parlamentarė Leila Rasima (P) prieš balsavimą Seimo posėdyje sakė, kad iniciatyva pasitraukti iš Stambulo konvencijos ir idėja sukurti „alternatyvą“ sulaukė didžiulio institucinio ir visuomenės pasmerkimo, o pasipriešinimas yra stiprus. „Jų artimieji ir draugai rašo jiems, klausdami, kodėl jie nori trauktis iš Konvencijos“, – sakė Rasima, kreipdamasi į deklaraciją pasirašiusius deputatus.
Ji taip pat priekaištavo NA ir ZZS dėl bendradarbiavimo su Ainaru Šleseriu (LPV). Deputatas teigė, kad ši „alternatyva“ yra bandymas pateisinti jų balsavimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos.
Pažangiųjų deputatė Jana Simanovska pavadino deputatų pasiūlytą alternatyvą „susitarimo išvestiniu“.
Ji pažymėjo, kad „pamiršome, kas yra mūsų draugai“, pabrėždama, kad jai gėda kitų šalių politikams pasakoti apie tai, kas vyksta Latvijos politinėje arenoje. Ji pareiškė, kad pasitraukimas iš Stambulo konvencijos atitinka Kremliaus naratyvą.
„Pasitraukdami iš Konvencijos, išsiskiriame su patikimais partneriais“, – pareiškė Simanovska.
Zanda Kalniņa-Lukaševica (BĮ) sakė, kad deklaracija yra ir gera, ir bloga tuo pačiu metu. Jos nuomone, bet koks įsipareigojimas panaikinti smurtą Latvijoje yra geras ir būtinas. Ji atkreipė dėmesį, kad nuo Stambulo konvencijos priėmimo buvo įgyvendinta nemažai kovos su smurtu priemonių, pagalbos kreipėsi kur kas daugiau žmonių.
Ji pažymėjo, kad deklaracijoje numatytas įstatymo projektas tikrai galėtų būti parengtas ir gali būti naudingas – tokį įstatymą galėtų parengti Seimas.
Kartu deputatas pripažino, kad ši deklaracija yra žalinga, nes sukūrė iliuziją, kad ji kaip nors galėtų būti alternatyva Stambulo konvencijai.
Ji pabrėžė, kad Seimo deputatai turi suprasti savo sprendimų svorį.
„Ši deklaracija yra deklaracija; mes dažnai naudojame šią formą bendraudami su savo tarptautiniais partneriais (..), tačiau tokios deklaracijos ar rezoliucijos neturi įstatymo galios, o šalies viduje – atsiprašau, bet jos turi atviro laiško svorį“, – sakė Kalniņa-Lukaševica ir pažymėjo, kad deklaracija niekam negali suteikti papildomos apsaugos ir negali būti alternatyva teisiškai privalomai tarptautinei konvencijai.
Ji pridūrė, kad Saeima pagal įstatymą gali pavesti vyriausybei bet kokią užduotį, tačiau nutarimai nepriima norminių nuostatų. „Su tokia deklaracija negalime ministrų kabinetui pavesti įpareigojančios užduoties“, – sakė ji, nurodydama, kad įstatymo projektas gali būti rengiamas Saeimoje.
Kalniņa-Lukaševica paaiškino, kad BĮ nusprendė nedalyvauti balsavime, kad atkreiptų dėmesį ir pabrėžtų, jog kuriama iliuzija apie Konvencijos alternatyvą, kuriai nėra vidaus alternatyvos.
„Turime likti Europos vertybių bendruomenėje
ir kovoti su smurtu pagal Europos vertybių sistemą. Neturėtume išsiplėšti iš Europos vertybinės erdvės ir mestis į kokį nors „rytų katilą“, – sakė ji.
Opozicijos deputatė Ināra Mūrniece (NA) atkirto, kad „tai nėra taip paprasta“, nes diskusijoje kalbama apie „ideologinius klausimus“. „Todėl mums nepavyks vienas kito įtikinti“, – sakė Mūrniece, primindama, kad jos vertybės yra konservatyvios.
Mūrniece prieštaravo Kalniņai-Lukaševicai teigdama, kad Parlamentas savo sprendimu gali pavesti vyriausybei užduotis. Jos nuomone, premjerė Evika Siliņa (JV) turėtų tik džiaugtis ir jau galėtų pradėti rengti šį įstatymą.
Taip sakė ZZS Saeimas frakcijos vadovas Harijs Rokpelnis
ištartas žodis turi galią, o parašytas – dvigubai daugiau.
Jis pažymėjo, kad laukia įstatymo projektas, kuriame teigiama, kad Latvijos parlamentas pasisako prieš smurtą. Jis paragino deputatus pritarti deklaracijai.
Līga Rasnača (P) sakė, kad svarbu suprasti, su kokiomis šalimis norime būti kartu, o kurių vertybės nevisiškai sutampa su mūsų. Ji atkreipė dėmesį, kad vienintelė šalis, denonsavusi Stambulo konvenciją, yra Turkija, kurioje moterys balsavimo teisę gavo 20 metų vėliau nei Latvijoje.
Ji sakė, kad tai kryžkelė, kurioje pasirenkame savo kelią. „Jei parodysime, kad tarptautiniai susitarimai mums nėra svarbūs, kad turime kitas vertybes – kažkokias siauras, provincialias vertybes – tai gal eikime toliau? Yra dar keturios moterų lygių teisių konvencijos – gal ir jas turėtume denonsuoti? – retoriškai paklausė ji.
Deputatas Česlavas Batņa (AS) trumpame kreipimesi teigė pasisakantis prieš smurtą, tačiau
prieštaravimai tam tikrais klausimais nereiškia, kad jis ar kiti gali būti vadinami „Kremliaus agentais“.
Amilsas Saļimovas („Stabilumas“) sakė nesąs tikras, ar diskutuojama apie smurtą, ar apie tai, kas turi didesnę įtaką Saeimos rūmuose. Jis išreiškė sumišimą, kodėl pažangieji nepritaria šiai deklaracijai, jei yra prieš smurtą.
JV Saeimas frakcijos pirmininkas Edmundas Jurėvics pareiškė, kad „į savo argumentus ir Kremliaus dezinformacijos kampaniją įsipainioję opozicijos kolegos bando pridengti savo gėdą prieš visuomenę šiuo deklaratyviu, su Konstitucija nesuderinamu dokumentu“.
Jurėvics sakė, kad opozicijos sprendimo projekte „prieš smurtą“ beveik pažodžiui pakartojama konvencija, kurią jie niekina, tačiau juo siekiama panaikinti tarptautinius įsipareigojimus.
Jis taip pat paskelbė, kad JV „šiame farse nedalyvaus“. „Turime likti Europos vertybių erdvėje“, – sakė jis.
Tuo argumentavo deputatas Didzis Šmits
tikras smurtas yra pati ši diskusija.
Jo žodžiais, tai smurtas prieš žmogaus intelektą. Jis teigė, kad visa tai prasidėjo dėl to, kad ZZS norėjo būti valdžioje, todėl ratifikuodami konvenciją balsavo prieš savo sąžinę.
Dabar, būdama Silinos vyriausybėje, ZZS nori grįžti į Saeimą ir po šios kadencijos, sakė Šmits.
Kaip jau pranešta, NA, ZZS ir AS deputatai pasirašė ir įteikė Seimui deklaraciją, kuria patvirtina valstybės įsipareigojimą veikti kryptingai, siekiant apsaugoti visus nuo smurto – ypač moteris ir vaikus – ir įgyvendinti atitinkamus sprendimus įstatymų leidybos lygmeniu.
NA pareiškė, kad smurto prevencijos klausimas neturi tapti ideologine kova
ir kad turi būti sprendžiamos smurto problemos. Deklaracijos tikslas – įgyvendinti praktinius veiksmus – pagalbą aukoms ir griežtą atsakomybę nusikaltėliams.
Seimo priimtoje deklaracijoje numatyta iki 2026 m. kovo 1 d. parengti naują išsamų smurto prieš moteris, vaikus ir šeimoje prevencijos ir panaikinimo bei bendrosios smurto prevencijos įstatymą.
Įstatyme bus nustatyta valstybės pareiga aktyviai spręsti smurto problemas, užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir paramą – teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą – griežtai atskaityti tiek už smurtinius veiksmus, tiek už valstybės institucijų neveikimą, reglamentuoti duomenų rinkimą, tarpžinybinį bendradarbiavimą, visuomenės švietimą smurto prevencijos srityje.
Nacionalinis aljansas pabrėžė, kad tikri rezultatai galimi tik tada, kai į nacionalinius teisės aktus bus įtrauktos konkrečios, praktiškai įgyvendinamos nuostatos, sprendžiančios esmines problemas.
Taip pat pranešta, kad rugsėjo pabaigoje
dėl ZZS balsavimo Saeimoje denonsuoti Stambulo konvenciją, prasidėjo ryškus nestabilumas
valdančiojoje koalicijoje. Nors koalicijos partneriai įsipareigojo dirbti, kad būtų priimtas kitų metų „saugumo biudžetas“, dabar tik nedaugelis politikų išreiškia pasitikėjimą ministrės pirmininkės Evikos Silinos (JV) vyriausybės gebėjimu veikti ilgalaikėje perspektyvoje.
Latvijoje praėjusių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo – vadinamoji Stambulo konvencija. Tai tarptautinė sutartis, kurioje reikalaujama, kad dalyvaujančios valstybės parengtų suderintą politiką, skirtą geriau apsaugoti moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje. Be kita ko, valstybės narės turi užtikrinti visapusišką pagalbą ir apsaugą aukoms, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus pagalbos centrus seksualinio smurto aukoms, apsaugoti ir remti vaikus, kurie yra smurto liudininkai.
JV Saeimoje turi 25 deputatus; ZZS frakcija turi 16, o pažangieji – aštuonis. AS turi 13, Nacionalinis aljansas – 12, o LPV ir „Stabilumas“ – po aštuonis. Taip pat Saeimoje yra 10 nepriklausomų deputatų, dalis kurių palaiko valdančiąją koaliciją.
Taip pat skaitykite: Latvijos Saeima pradės peržiūrėti kitų metų biudžetą su 18 milijardų eurų išlaidomis ir nemažu deficitu
Sekite mus Facebook ir X!
