Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo iki 2029 metų vietoj dabartinių penkių lygių pereiti prie trijų pakopų ligoninių modelio, įvesti kokybės rodikliais pagrįstą finansavimo sistemą, o sveikatos priežiūros įstaigoms suteikti daugiau lėšų panaudojimo lankstumo, teigiama viešai konsultuotis SAM ataskaitoje „Dėl ligoninių tinklo“.
Kaip agentūrai LETA sakė SM komunikacijos vadovas Oskaras Šneiders, ataskaitoje nustatyti ligoninių tinklo organizavimo principai, o ne atskirų įstaigų veiklos pakeitimai. „Svarbu pažymėti, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl profilių peržiūros ar konkrečių ligoninių pertvarkos“, – pabrėžia ministerija.
AM siūlo trijų lygių ligoninės modelį: kelių profilių ligonines, regionines ligonines ir vietines ligonines.
Specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos suformuotų atskirą tinklą. Regioninės ligoninės teiktų skubią vidaus ligų ir chirurgijos pagalbą, o vietinės – bazinę terapiją, lėtinių ligonių priežiūrą ir paliatyviąją pagalbą.
Ligoninių lygį ir stacionarių paslaugų spektrą lems ligoninės pajėgumas,
turimas medicinos personalas, infrastruktūra ir teikiamų paslaugų sudėtingumas, – aiškina VRM.
Tuo pačiu metu skubi medicinos pagalba turi būti užtikrinta visose ligoninėse, nepaisant jų lygio. Kiekvienoje ligoninėje bus gydytojai, pagalbinis personalas ir visą parą, 7 dienas per savaitę, gyventojams prieinamos laboratorijos ir diagnostikos paslaugos.
Siekdama sumažinti skubios pagalbos skyrių perkrovą, SAM planuoja nuo 2025 m. bandomuosius „skubios medicinos pagalbos skyrius” mažesnėse ligoninėse, kuriose pacientų srautas mažas.
VRM taip pat planuoja įvesti vienodus pacientų stebėjimo kriterijus, kad būtų išvengta nepagrįstų hospitalizacijų. Šiuo metu vidutiniškai 80% stebėtų pacientų po trumpalaikio gydymo neprireikia. Stebėjimo paslaugų plėtra padės sumažinti nereikalingų hospitalizacijų skaičių ir pagerinti priežiūros efektyvumą.
Ministerija pabrėžia, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas prie išorinės sienos esančioms ligoninėms
užtikrinti nenutrūkstamą greitosios medicinos pagalbos prieinamumą. Bus stiprinamas bendradarbiavimas su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, analizuojamas ekipažų dislokavimas, planuojama tinklo plėtra.
Atsižvelgiant į ribotą valstybės biudžeto finansavimą, finansavimo modelis turi būti peržiūrėtas, kad įstaigoms būtų suteikta daugiau lankstumo naudojant lėšas, kartu skatinant efektyvesnį pacientų gydymą.
Taigi, finansuojant ligonines iki 2029 metų bus atsižvelgta ir į teikiamų paslaugų kokybę, siekiant stiprinti efektyvesnius paslaugų teikėjus, o ne išlaikyti visas ligonines vienodai nepaisant rezultatų, teigiama pranešime.
Finansavimo modelis turėtų užtikrinti didesnį valdymo lankstumą
kartu skatinant paslaugas už stacionarinės priežiūros ribų ir skatinant sveikimą žemesnio lygio ligoninėse. Finansavimo principai neturėtų apriboti darbo organizavimo, susijusio su personalo paskirstymu konkretiems skyriams ar budėjimo pareigoms vienoje ligoninėje.
VM taip pat siūlo įvertinti „masinio finansavimo“ (visuotinio biudžeto) bandomąjį projektą vienoje vidutinio dydžio Latvijos ligoninėje. Kaip ir Skandinavijoje, ligoninė gautų fiksuotą metinį biudžetą, o ne tikslų apmokėjimą už kiekvieną pacientą. Ligoninė būtų atsakinga už nustatyto paslaugų kiekio ir kokybės teikimą, o bandomieji rezultatai būtų lyginami su panašia ligonine, kuri tęstųsi pagal dabartinį finansavimo modelį.
Bandomojo projekto tikslas – sumažinti mažos vertės hospitalizacijų ir tyrimų skaičių bei nukreipti atlygį į rezultatus, o ne tik į teikiamų paslaugų apimtį.
Ministerija pažymi, kad reforma būtina, nes
Latvijoje vis dar trūksta medicinos personalo, o ligoninių galimybės visą parą, 7 dienas per savaitę budėti labai skiriasi.
Praėjusiais metais atliktas bandomasis hospitalizavimo procedūrų projektas parodė, kad kai kurios ligoninės dėl darbuotojų trūkumo neteikia pakankamai skubios pagalbos, todėl reikia peržiūrėti esamą tvarką. Todėl ataskaitoje pateikiamas laipsniškas priemonių paketas, atitinkantis Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl stacionarinės sveikatos priežiūros organizavimo, teigia VRM.
Panašūs demografiniai iššūkiai yra ir kitose ES šalyse; Šiuo metu ligoninių tinklo peržiūros vyksta Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Airijoje, Austrijoje, Slovakijoje ir kitur, pažymi ministerija.
Ataskaita viešai konsultuojama iki lapkričio 7 d. Asmeninė diskusija ministerijoje numatyta lapkričio 13 d., 11.00-14.00 val. Prašymus dalyvauti ir siūlymus dėl susirinkimo siųsti iki lapkričio 7 d. adresu sanda.lejniece@vm.gov.lv.
Taip pat skaitykite: „Skanių“ elektroninių cigarečių pabaiga: Teismas patvirtino skonio draudimą
Sekite mus Facebook ir X!
