Latvijos ombudsmeno Juris Jansons ketvirtadienį, gegužės 22 d., Saeimoje nepasirodė savo metinėje ataskaitoje, nes jis šiuo metu yra paguldytas į ligoninę. Jis sakė naujienų agentūrai LETA, kad, kai tik bus išleistas, apsvarstys savo ateitį.
Jansonsas pareiškė, kad nuo ketvirtadienio jis buvo paguldytas į ligoninę dėl kardiologinių ir neurologinių problemų, susijusių su aukštu kraujospūdžiu ir aritmija. Tačiau jau trečiadienį, gegužės 21 d., Jis turėjo medicinines atostogas ir dėl sveikatos problemų buvo aišku, kad jis negalės dalyvauti Parlamente. Jo pavaduotojas išsiuntė laišką parlamentiniam prezidiumui juos informuoti.
Jansonsas pripažino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis nepateikė pranešimo – 2023 m. Jis taip pat nedalyvavo. Jis atsisakė komentuoti, ar tai buvo susiję su kitų teiginiais dėl per didelio alkoholio vartojimo. „Aš to nekomentuosiu; būtų gryna spekuliacija apie tai pasakyti apie tai“, – sakė ombudsmenas.
Tačiau jis neneigė, kad praeityje per daug vartojo alkoholį, pažymėdamas, kad „tai paliko tam tikras pasekmes“.
Jis pabrėžė, kad darbo metu niekada nebuvo situacijų, kai jis turėjo fizinių apsvaigimo simptomų, pavyzdžiui, drebančias rankas.
Jansonsas taip pat teigė, kad pradėjęs eiti pareigas jis pristatė „agresyvų komunikacijos požiūrį“ į visuomenę, politikus ir ypač valstybės tarnautojus, nes tuo metu ombudsmeno biuras nebuvo gerai atpažįstamas ir jos dokumentai dažnai nebuvo atsižvelgiama. Šiuo laikotarpiu buvo įsteigtas skirtas komunikacijos skyrius.
Dabar, būdamas ombudsmeno, Jansonsas paaiškino, kad kolegos, gerai išmanantys konkrečias temas, atspindi biurą Parlamento komiteto posėdžiuose. „Aš negaliu būti visur vienu metu ar viską žinoti vienu metu“, – pabrėžė jis.
Jis sakė, kad nuo pirmosios savo kadencijos dienos departamentų vadovai turėjo didelę valdžią ir praktiškai jokie pareiškimai asmeniškai nesibaigia jo stalu. „Jie eina per registrą į atitinkamus departamentus“, – sakė jis ir pridūrė, kad daugiausia pasirašo kitų tipų dokumentus.
Kalbant apie viešąjį pasirodymą, Jansonsas teigė, kad daugelis įvykių apima tam tikrą alkoholio vartojimo lygį, kurio jis bandė išvengti. Tačiau jis numanė, kad jis visiškai neatsisakė alkoholio.
Paklaustas, ar planuoja atsistatydinti, Jansonsas atsakė, kad nepriėmė sprendimo. „Aš nenoriu nieko skubėti. Kai kurie kolegos sako, kad turėčiau atsistatydinti; kiti sako – visiškai ne“, – sakė jis, pažymėdamas, kad jis peržiūrės šį klausimą po to, kai bus išleistas iš ligoninės, nors jis negalėjo pasakyti, kada tai gali būti.
Jansonsas taip pat kritikavo politikų reakciją į jo nebuvimą, sakydamas, kad daugelis jų neturėtų būti politikoje.
„Jie iš esmės spardė vyrą, kol jis buvo žemyn“, – sakė jis.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Jansono nebuvimas nuo ketvirtadienio „Saeima“ sesijos sukėlė parlamentarų nusivylimą, nes tai nėra pirmas kartas, kai jis nepasirodė. Kelios parlamentinės grupės mano, kad tai nepagarbiai, ypač atsižvelgiant į ombudsmeno atsakomybę informuoti Parlamentą apie žmogaus teises ir gerą valdymą.
Kai kurie parlamentarai pasiūlė tyrinėti galimybes, įskaitant galimybę atleisti Jansonsą, nors toks procesas yra sudėtingas. Pagal darbo įstatymus asmuo negali būti atleistas iš darbo dėl medicininių atostogų.
„Saeima“ laukia paaiškinimo apie situaciją ombudsmeno kabinete ir Jansono pasikartojančiame nebuvime.
Dabartinis Jansono kadencija, kai ombudsmenas baigiasi kitų metų kovo mėn.
Jo metinėje ataskaitoje pabrėžiamos problemos, susijusios su vaikų teisėmis – smurtu mokyklose, galimybė naudotis sveikatos priežiūra, švietimo kokybė ir šeimos aplinka. Ataskaitoje taip pat pabrėžiami vaikų apsaugos sistemos trūkumai ir raginama teikti labiau individualias paslaugas, ypač specialiųjų poreikių vaikams. Kiti nagrinėjami klausimai apima alimentų vykdymą (įskaitant senelių atsakomybę) ir vaikų nuosavybės teises.
Ataskaitoje aptariama diskriminacija dėl kalbos, pilietybės, lyties ir religijos. Tai taip pat atkreipia dėmesį į diskriminacijos riziką, susijusią su dirbtiniu intelektu, ir pabrėžia kokybės duomenų ir žmonių priežiūros poreikį. Taip pat analizuojamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant diskriminacijos suvokimą.
Geras valdymas yra dar vienas dėmesys – valstybės ir savivaldybių institucijų valdymas, atsakingas, užtikrinant skaidrumą ir skatinant visuomenės dalyvavimą. Ataskaitoje cituojami ir teigiami pavyzdžiai, ir atvejai, kai institucijos ignoravo įstatymus ar atidėtą sprendimų priėmimą.
Tai taip pat apima studijas, tarptautinio bendradarbiavimo pastangas ir visuomenės švietimo iniciatyvas.
2025 m. Ataskaitoje aprašyti prioritetai yra saugumas, vaikų ir asmenų teisės, turinčios negalią, stiprina gerą valdymą ir kovą su diskriminacija.
Taip pat skaitykite: ombudsmenas Jansonsas niekur nematyti – Saeima reikalauja atsakymų dėl jo nuolatinio nebuvimo
Sekite mus „Facebook“ ir X!
