Estija įsigijo 30 valstybės finansuojamų lengvųjų taksi su vandeniliniais varikliais, tačiau tik trečdalis jų yra naudojami – planuotas degalinės atidarymas atidėtas, rašo ERR News.
Vandenilio degalinė Taline tapo savotiška traukos vieta pakelėse. Jo siurbliai „pila“ 700 barų slėgio vandenilį, tačiau jie dar nenaudojami, nes degalinę valdanti įmonė „Alexela“ dar laukia leidimo iš miesto. Įmonės atstovas Arturas Dianovas teigė, kad vėlavimą lėmė kelios aplinkybės, tačiau svarbiausia atminti, kad tai inovacinis projektas, o mokymasis – procesas. Jis pridūrė, kad stotyje techniškai viskas tvarkoje.
Vandeniliu varomi „Toyota“ automobiliai į gatves buvo pasirengę išvažiuoti sausį. Vietoj kenksmingų emisijų šie automobiliai išskiria tik vandens garus. Tačiau šiuo metu naudojami tik dešimt ekologiškų automobilių. „Bolt Ride“ atstovas Oscaras Rõõmas teigė, kad įmonė pamažu juda į priekį ir ruošia naujus vairuotojus, norinčius išbandyti naujus automobilius.
Šiuo metu vandenilio automobiliams galima įsigyti tik iš Utilito jėgainės. Pirmoji vandenilio degalinė atidaryta rugsėjį, tačiau ji daugiausia skirta sunkiasvorėms transporto priemonėms, o tai reiškia, kad „Toyota Mirai“ galima užpildyti tik pusę talpos. Vienas iš „Bolt“ vandeniliu varomą automobilį vairuojančių vairuotojų teigė, kad jis nėra patogus taksi darbui. Jam ekonomišku režimu pavyko nuvažiuoti daugiausiai 367 kilometrus. Tada dar lieka 60 kilometrų rezervas, o naudojant akumuliatorių galima nuvažiuoti penkis kilometrus.
Automobiliai buvo nupirkti ir
tiek „Alexela“ degalinė, tiek „Utilito“ gamykla pastatyta Europos Sąjungos lėšomis.
Visa projekto grandinė šiuo metu kuriama taip, kad būtų kaupiamos žinios, jei technologija pasisektų. Tačiau Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jaanus Uiga atkreipė dėmesį, kad sunku prognozuoti, kaip privačių transporto priemonių sektoriuje seksis vandeniliu varomi automobiliai. Daug kas priklausys nuo to, kiek kainuos vandenilio papildymas, kokie modeliai bus prieinami ir kokia kaina.
„Alexela“ degalinėje kilogramas vandenilio kainuoja 14 eurų. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja maždaug tiek pat, kiek važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu, tačiau gerokai brangiau nei keliauti elektromobiliu, kuris įkraunamas tuo metu, kai elektros biržos kaina yra palankiausia.
Žurnalo „Autoleht“ vyriausiasis redaktorius Tarmo Tähepõldas atkreipė dėmesį, kad visos viltys yra, kad vandenilio būtų gaminama daugiau, o nepanaudota atsinaujinanti energija bus kaupiama kaip vandenilis, kuris šiuo metu vis dar labai brangus. „Niekas to nesako garsiai, bet tai taip pat galėtų padėti išlaisvinti mus iš Kinijos beveik monopolio baterijų gamybos ir medžiagų srityje.
Jei turėtume alternatyvų transporto priemonės tipą, kuris nepriklauso nuo akumuliatorių, tai būtų didelis laimėjimas
o žalias vandenilis nebūtinai turi būti gaminamas Kinijoje“, – sakė Tähepõld.
Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros dėl valstybės finansuojamų vandenilio degalinių Pernu ir Tartu statybų.
Tähepõld pridūrė, kad nėra prasmės kurti „vandenilio salą“, todėl turime pamatyti, kas vyksta kitur Baltijos šalyse. Europos Sąjunga planuoja sukurti „vandenilio koridorių“ su degalinėmis kas 200 kilometrų: „Jei Estija nori būti to dalimi, turime stumti plėtrą į priekį. Priešingu atveju atsidursime situacijoje, kai kiti nuėjo toliau, o mes vėl atsiliksime“. Žurnalistas pridūrė, kad bet kuriuo atveju kažkas turės prisiimti atsakomybę ir bet kokiu atveju kažkas bus apkaltintas dėl to, kas buvo padaryta ar nepadaryta.
Taip pat skaitykite: Kaip Kremlius skatina ukrainiečius išduoti savo šalį: pinigai ir baimė
Sekite mus Facebook ir X!
