Ministrų kabinetas pritarė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektui, kuris bus teikiamas svarstyti Valstybės gynimo tarybai.
Ši strategija yra pagrindinis šalies dokumentas, apibrėžiantis Lietuvos valstybės saugumo politikos kryptis ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus.
Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į gerokai pasikeitusią šalies saugumo aplinką.
Joje ypatingas dėmesys skiriamas visapusiškam šalies gynybos stiprinimui, valstybės atsparumo didinimui, visuomenės įtraukimui ir pasirengimui galimoms krizėms.
„Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos pasirinkta ilgalaikės konfrontacijos su euroatlantine bendruomene kryptis iš esmės pakeitė Lietuvos saugumo aplinką. Reaguodami į šią realybę atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai nustatome visapusės valstybės gynybos, tvaraus gynybos finansavimo, sąjungininkų buvimo ir visuomenės pasirengimo krizėms prioritetą. Tai strateginis dokumentas, atspindintis platų patikimą ir aktyvų Lietuvos valstybės sprendimą, pasitikėjimą ir aktyvų Lietuvos sutarimą. NATO rytinis flangas“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Nacionalinio saugumo strategijoje sprendžiami nacionalinės saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai santykiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų plėtra.
Šis dokumentas nustato Valstybės gynimo tarybos patvirtintą įsipareigojimą iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5-6 proc. BVP, tuo pačiu ir toliau užtikrinant adekvatų finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančios paramos Ukrainai.
Pabrėžiama, kad pagrindiniais mūsų valstybės saugumo garantais išlieka NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos ir kitų sąjungininkių karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje.
Todėl Lietuva ir toliau nuosekliai sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą ir sėkmingą vokiečių brigados priėmimą.
Taip pat, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti santykius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.
Lietuva ir toliau kurs bei stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius bei parlamentinius formatus, prisidedančius prie Lietuvos ir jos partnerių saugumo.
Tarp jų – sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyva (E-PINE), JAV ir Baltijos šalių strateginis dialogas (USBD), Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntukas (NB8), 9 NATO rytinio flango šalių Bukarešto grupė, NATO Parlamentinė Asamblėja, Baltijos šalių veikla, Liublino trikampis, Trijų jūrų iniciatyva.
Strategijoje taip pat akcentuojamas poreikis skatinti inovatyvią, atsparią gynybos pramonę, orientuotą į strateginius valstybės poreikius, užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginklų tiekėjų diversifikavimą ir krašto apsaugos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Karinių pajėgumų plėtra išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Didžiausią dėmesį Lietuva ir toliau skirs Lietuvos kariuomenės 1-osios divizijos ir ją įgalinančių dalinių plėtrai bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui.
Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinius kovinius pajėgumus ir užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.
Daug dėmesio skiriama ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes šalies kritinei infrastruktūrai bei gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumą, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinę nepriklausomybę, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniais formatais.
Visuotinė gynyba yra Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindas, apimantis valstybės ir savivaldybių institucijas, privatų ir nevyriausybinį sektorių, piliečius kartu su sąjungininkais vykdant ginkluotą gynybą.
Siekdama toliau nuosekliai plėtoti civilinės gynybos koncepciją, Lietuva stiprins valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijas, atsparumą ir pasirengimą.
Dokumentų rengimo procese dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, visų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.
Procesas derintas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais, surengtos šešios viešos konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis – akademinėmis, saugumo, regionų ir kitomis bendruomenėmis.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta 2021 m.
Strategija atnaujinama atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Pagal Nacionalinio saugumo pagrindinio įstatymo nuostatas, Vyriausybė įpareigota Strategijos projektą teikti Seimui po to, kai jam pritars Valstybės gynimo taryba. Strategijos tvirtinimas Seime numatomas 2026. II ketv
• Krašto apsaugos ministerijos pranešimas
