Ukrainos Europos sąjungininkai skeptiškai vertina, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti Rusijos invaziją nukreiptos į realų susitarimą. Jei Trumpui pavyks derėtis dėl kažkokios taikos, su kuria gali susitarti tiek Kijevas, tiek Maskva, tada „noro koalicija“, kaip Europos valstybės pasivadino, staiga turės įdėti savo pinigus ten, kur yra jų burnos. Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir kai kurioms Baltijos šalių valstybėms, tai gali reikšti savo kariuomenės įsipareigojimą į Ukrainą, kad būtų galima stebėti taiką. Kitiems, tokiems kaip Vokietija ir Lenkija, tai gali reikšti milijardus eurų, palaikančių Ukrainą, nes ji atstato tiek šalį, tiek jos karinius pajėgumus.
Europos sostinės gali būti padalytos tiksliai atsižvelgiant į tai, kaip gali atrodyti saugumo garantijos, tačiau vienas dalykas, dėl kurio jie susitaria, yra tas, kad bet koks Trumpo pakopinis taikos susitarimas nereiškia, kad misija įvykdyta.
Ukrainos Europos sąjungininkai skeptiškai vertina, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti Rusijos invaziją nukreiptos į realų susitarimą. Jei Trumpui pavyks derėtis dėl kažkokios taikos, su kuria gali susitarti tiek Kijevas, tiek Maskva, tada „noro koalicija“, kaip Europos valstybės pasivadino, staiga turės įdėti savo pinigus ten, kur yra jų burnos. Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir kai kurioms Baltijos šalių valstybėms, tai gali reikšti savo kariuomenės įsipareigojimą į Ukrainą, kad būtų galima stebėti taiką. Kitiems, tokiems kaip Vokietija ir Lenkija, tai gali reikšti milijardus eurų, palaikančių Ukrainą, nes ji atstato tiek šalį, tiek jos karinius pajėgumus.
Europos sostinės gali būti padalytos tiksliai atsižvelgiant į tai, kaip gali atrodyti saugumo garantijos, tačiau vienas dalykas, dėl kurio jie susitaria, yra tas, kad bet koks Trumpo pakopinis taikos susitarimas nereiškia, kad misija įvykdyta.
Net jei bus susitarta dėl taikos susitarimo, jis liks Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesuose, kad jis nenutrūktų tiek Ukrainoje, tiek jos tarptautiniuose sąjungininkuose. Rusija, be abejo, yra daug geresnis hibridiniame kare, nei yra įprastiniame kare, nes jos nepavyko peržengti valstybės, kurią parodė jos dydžio dalis. Nuo to laiko, kai 2022 m. Prasidėjo viso masto invazija, Kremlius rėmė negailestingas dezinformacijos kampanijas visame pasaulyje ir visame ideologiniame spektre-nuo bandymo sukurti auditoriją tarp Vakarų kairiųjų, kaltinančių Ukrainą finansuojant islamo valstybę ir teigdama, kad jos režimo nariai yra satanistai.
Dezinformacijos esmė nebūtinai yra įtikinti žmones iš svetimų teiginių, o pasėti „baimę, netikrumą ir abejones“ – senojo tabako fojė šūkio žodžiais. Ukrainos kontekste saugumo pareigūnai sako, kad strategija yra skirta priversti europiečius suabejoti, ar jie tikrai nori pamatyti šį karą.
„Mes jau matome, kaip Rusija aktyviai bando destabilizuoti koalicijos pasitikėjimą“, – sakė vyresnysis Europos saugumo šaltinis, kuriam nėra leista viešai kalbėti apie savo darbą. „Yra suderintos pastangos priminti Europos šalims apie kruvinas karo išlaidas, Vakaruose tapydami agresoriais, dėl kurių tai gali išaugti“.
Pai Eronen Watt, saugumo ekspertas, dirbęs Suomijos kariuomenėje ir dirbęs Suomijos gynybos ministerijoje, o visai neseniai – Europos Sąjungoje, teigė, kad „jau yra Rusijos simpatikų tokiose šalyse kaip Italija, Vokietija, Prancūzija ir kiti“, kurie yra imlūs ir gali turėti įtakos šiam tokiai informacijos rūšiai.
Jei Europos kariuomenė patektų į Ukrainą, ekspertai sako, kad tokios dezinformacijos kampanijos prieš Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkai sustiprės, nors jos gali būti labiau susijusios su smurtu ir eskalavimu.
„Kremlino įgaliotiniai ne kartą pareiškė, kad Ukraina gamina nešvarias bombas ar puola atomines elektrines“, – teigė Eronenas Wattas. „Nesunku pastebėti, kaip tai galėtų išaugti į klaidingas vėliavas, teigdamas, kad Ukraina sulaužė taikos susitarimą“ ir suteikė Rusijai pretekstą atkeršyti. Tai darydama, Rusija „patikrintų vadinamųjų saugumo garantijų ryžtą“ ir tiksliai pamatys, kiek JAV ir europiečiai iš tikrųjų norėjo eiti gindami Ukrainą.
Kitur informacijos erdvėje analitikai ir pareigūnai baiminasi, kad Ukraina gali būti stipriai ginkluota, kad pagaliau surengtų ilgus vėlyvius rinkimus. Prezidentas Volodymyras Zelensky jau seniai teigė, kad Ukraina negalės surengti rinkimų iki karo pabaigos – kaip reikalauja dažniausiai ukrainiečių konstitucijos aiškinimas. Tačiau jei kovos sustos, gali būti, kad jam gali būti daromas spaudimas jį sulaikyti. Anksčiau buvo pranešta, kad pats Trumpas nori, kad Ukraina surengtų rinkimus.
Pareigūnų teigimu, pavojus yra tas, kad Kremliaus propagandos aparatas pateks į „Overdrive“ kaip dalį pastangų įdiegti naują Ukrainos režimą, kuris palaikė Rusiją. Rusijos rinkimų kišimasis visame pasaulyje yra gerai žinomas, tačiau ji pasiekė naujas aukštumas Rytų Europoje – nors ne visada sėkmingai.
„Bus didelė, kad Zelensky pasirodytų sugadintas, tvirtins, kad jis gurkšnoja pinigus, paaukotus Ukrainai, ir paprastai priverčia jį atrodyti neteisėtai“,-teigė Eronenas Wattas. „Pokario draugijos yra linkusios į išorinę įtaką, nes pavargę piliečiai nori pokyčių, arba atsakymai į klausimus, į kuriuos politikai negali atsakyti. Jie išima savo pyktį valdančiosios partijoje, kuria Kremlius pasinaudos.“
Žinoma, informacijos erdvės išnaudojimas yra tik vienas Rusijos hibridinio karo priekis. Pastaraisiais metais įtariamos Kremlino remiamos sabotažo kampanijos, pradedant nuo kibernetinių išpuolių iki degančių logistikos centrų kitose šalyse, tapo vis dažnesnės.
Jei europiečiai Ukrainoje deda batus ant žemės, šalys, kurios prisideda prie pastangų, gali būti labiau apčiuopiami ir tradiciniai eskalacijos.
„Jei Baltijos šalys, tokios kaip Lietuva ir Estija, siunčia kariuomenę, gali būti, kad Rusija reaguos dar didesnius nereguliarios migracijos srautus į tas šalis ar net padidindami buvimą šalia savo sienų“, – atsakydamas į atkeršymą, sakė „Pavel Slunkin“, lankantis Europos kolegos užsienio santykių tarybą, o tai jau naudojama Taktikoje, kurią jau naudoja Putinas's Arti Ally, Belarus.
„Tai padarytų didžiulį spaudimą toms šalims, abiem NATO nariams, nes tai privers juos tiksliai apsvarstyti, kaip jų sąjungininkai yra pasirengę jas apsaugoti, o tai turėtų išsiaiškinti jų kerštą“, – pridūrė Slunkinas.
Nors Rusija gali nenorėti tiesiogiai pulti Europos pajėgų Ukrainos viduje, yra ir kitų būdų, kaip ji gali patekti į dislokuotus kareivius.
„Kremlius peržvelgs tai, kas dislokuotas, ir gali bandyti juos diskredituoti asmeniškai. Jie taip pat gali suktis istorijas apie Ukrainoje gėrimą užsienio kariuomenę ar nepagarbiai vietinėms bendruomenėms išprovokuoti konfliktus su vietiniais gyventojais”, – sakė Slunkinas, nurodydamas panašias istorijas, nukreiptas į JAV ir JK būrius Afganistane ir IRAQ.
Per pastaruosius porą dešimtmečių Kremlius ne kartą parodė, kaip norima naudoti kiekvieną turimą įrankį, kad būtų galima manipuliuoti visuomenės nuomone ir gąsdinti tarptautinius priešininkus. Trumpas neturėtų būti iliuzija, kad net jei jis atitrauks didžiausią savo gyvenimo sandorį, Putinas labai ilgai laikysis susitarimo.
