Praėjusiais metais maisto mažmeninės prekybos sektoriuje nebuvo lengva, sakė „Noris Krūzītis“, Latvijos maisto mažmenininkų asociacijos vykdomasis direktorius.
Jis pažymėjo, kad nors infliacijos tempas sulėtėjo, maisto kainos vis dar rodo didėjančią tendenciją. Tai daro įtaką didėjančioms žaliavų sąnaudoms, sudėtingoms oro sąlygoms ir kitiems objektyviems veiksniams.
Anot Krūzītis, Latvijos vartotojai yra labai jautrūs kainų pokyčiams ir dažnai pasirenka žemiausios kainos variantą. Todėl šiais metais didelis dėmesys skiriamas mažų kainų pasiūlymams ir akcijoms.
Tuo pačiu metu Latvijos rinka yra palyginti nedidelė, o mažesnė pirkimo galia, palyginti su didžiąja dalimi Vakarų Europos, o tai riboja naujų mažmenininkų patekimą. Tačiau esamų žaidėjų konkurencija išlieka labai stipri, sakė Krūzītis.
Jis pabrėžė, kad tai lemia trijų didžiausių Baltijos lygio mažmenininkų ir kelios vietinės grandinės buvimas. Ši konkurencija kasdien matoma agresyvių kainų pasiūlymais ir dažnomis akcijomis.
Šiais metais sektoriui toliau įtakos turėjo iniciatyva „žemos kainos“,
Vyko bendradarbiaujant su ekonomikos ministerija. Šioje iniciatyvoje mažmenininkai, prodiuseriai ir tiekėjai sutiko nustatyti mažiausias įmanomas pagrindinio būtiniausių produktų krepšelio kainas. Krūzītis pažymėjo, kad tai padeda visuomenei tuo metu, kai vis dar jaučiamas infliacijos padariniai, tuo pačiu suintensyvindama konkurenciją tarp pramonės žaidėjų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sektorius toliau vystosi, daug dėmesio skiriama infrastruktūros ir klientų aptarnavimo kokybės gerinimui. Savarankiškos tikrinimo taškai tapo standartiniu, o skaitmeniniai sprendimai vis dažniau pristatomi-įskaitant dirbtinį intelektą, kuris padeda valdyti atsargų lygį ir galiojimo laiką, taip pat optimizuoti pristatymus ir užsakymus.
„Svarbu tai, kad sektoriui yra našta vis daugiau reikalavimų ir naujų taisyklių, o tai reiškia didėjantį administracinį darbo krūvį ir išlaidas įmonėms“, – teigė Krūzītis.
Jis pabrėžė, kad nors vartotojai ir vyriausybė tikisi mažiausių įmanomų kainų, mažmenininkai turi skirti laiko ir pinigų, kad atitiktų naujus reikalavimus. Pavyzdžiui, nors pramonės žaidėjai palaiko ekologišką praktiką, jie neabejotinai susiduria su iššūkiais įgyvendinant ekologišką susitarimą – reikalavimai, kaip sumažinti maisto atliekas, užtikrinant, kad atsekamumas nuo gamybos, kad būtų galima laikyti lentynas, mažinti pakuotes ir naudoti ekologiškus medžiagas, tampa vis griežtesnės. Tai reiškia papildomas investicijas ir naujas sektoriaus naujoves.
Latvijos maisto mažmenininkų asociacija buvo įsteigta 2010 m., Siekiant skatinti maisto mažmeninės prekybos sektoriaus plėtrą ir spręsti problemas, ypač svarbias maisto mažmenininkams. Jos nariai yra „Narvesen“, „Rimi“, „Aibe“ ir „Top!“.
Taip pat skaitykite: Po Latvijos spaudimo Rusija perveda 13 milijonų eurų už pensijas savo pensininkams Latvijoje
Sekite mus „Facebook“ ir X!
