Lietuvos ministrė pirmininkė Ina Ruginienė pakartojo savo įsitikinimą, kad keturių dienų darbo savaitės yra darbo ateities dalis, tačiau ekspertai sako, kad dar reikia nueiti ilgą kelią.
LRT Briuselio korespondentė Milda Vilikanskytė pažymėjo, kad keturių dienų darbo savaitės idėja sulaukė palaikymo „Covid-19“ pandemijos metu, kai nuotolinis darbas neryškino linijų tarp darbo ir privataus gyvenimo ir daug patyrusių perdegimų. Belgija tapo pirmąja Europos šalimi, leidžiančia keturių dienų darbo savaitę 2022 m., Tiesa, ši nuostata veikia savanoriškai-darbuotojai gali paprašyti tokio darbo formato, ir darbdaviui turi būti labai tvirtas pateisinimas atsisakyti jo įgyvendinti. Tačiau pasirinkimas retai naudojamas. 2025 m. Juo naudos tik 0,8% darbuotojų ir 3% verslininkų. Pagrindinė priežastis, pasak „Vilikanskite“, yra ta, kad visos darbo valandos per savaitę nesumažėja, o 40 valandų dirba per keturias dienas, po dešimt valandų. Tai gali reikšti daugiau kasdienio streso, net jei penktadieniai yra nemokami.
Profesinės sąjungos Lietuvoje taip pat pabrėžia šį aspektą. Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos prezidentė Dalia Jakutavičė teigė, kad žmonės mano, kad jie galės dirbti keturias dienas ir niekas nepasikeis. Tačiau jei darbo laikas nėra sutrumpintas, tai tiesiog reiškia ilgesnes darbo dienas.
Tik sumažinus bendrą darbo laiką per savaitę, būtų daugiau laisvo laiko.
Kelios Lietuvos kompanijos išbandė šį modelį. Technologijų įmonė „Obdeleven“ pasiūlė darbuotojams išbandyti keturių dienų darbo savaitę-su sąlyga, kad išlaikomas produktyvumas. Bendrovės rinkodaros direktorius „Juozapas Preikša“ pažymėjo, kad rezultatai buvo nevienodi. Iš pradžių tai sukėlė papildomą stresą ir nepasitenkinimą, ypač klientų aptarnavimo ir logistikos skyriuose, kur svarbu nuolatinis prieinamumas. Tačiau laikui bėgant darbuotojai išmoko geriau planuoti ir padarė savo darbą efektyvesnį. Preikša perspėjo, kad sistema veikia dar blogiau, kai darbuotojai visada turi būti prieinami, pavyzdžiui, jei programuotojas turi penktadienius, tačiau klientas turi problemų, chaosas prasideda.
Lietuvos darbo įstatymas netrukdo įmonėms eksperimentuoti su skirtingais darbo grafikais, ir jie gali išbandyti įvairias galimybes, tokias kaip darbo laikas ir mokėjimas, arba mokėti, arba sutvarkyti reikiamas valandas per mažiau dienų. Hibridinius modelius taip pat galima sukurti, kai tvarkaraščiui reikia dirbti 32 valandas, o likusį laiką, jei reikia, tiesiog prieinamas.
Darbdaviai, savo ruožtu, mano, kad Lietuvos ekonomika nėra pasirengusi trumpesnei darbo savaitei.
Lietuvos pramonės asociacijos ekonomistas Eglė Stonkutė teigė, kad nei technologijos, nei dirbtinio intelekto naudojimo dar nėra tokio lygio, kuris leistų sutrumpinti darbo laiką, nesumažinant konkurencingumo. Lietuvos pramonėje taip pat trūksta darbo. Stonkutė taip pat atkreipė dėmesį į demografinę situaciją – gyventojai sensta ir vis labiau trūksta darbo, todėl nesitikima, kad kas nors dirbs dar daugiau. „Valandų mažinimas gali būti neišvengiamas, tačiau kaip kompensuoti prarastą produktyvumą lieka neatsakyta“, – teigė ekonomistas.
Preikša dirbtinį intelektą laiko galimu sprendimu, tačiau perspėjo, kad ji negali judėti per greitai – Lietuva pirmiausia turi sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Jis sakė, kad pirmiausia turi pasiekti Europos Sąjungos lygį, o paskui bus įmanoma atsipalaiduoti.
Visą straipsnį skaitykite anglų kalba čia: https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2681358/lithuania-debates-four-ay-workweek-as-prime-minister-backs-schedules
Taip pat skaitykite: Lietuva
Sekite mus „Facebook“ ir X!
