JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šį kartą Budapešte planuoja susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir aptarti karą Ukrainoje, rašo „Reuters“.
Po daugiau nei dvi valandas trukusio pokalbio su Putinu D. Trumpas pareiškė, kad per artimiausias dvi savaites Budapešte galėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi. Kremlius taip pat patvirtino, kad planuojamas susitikimas, tačiau nė viena pusė apie konkrečią datą nekalbėjo. Trumpas po pokalbio žurnalistams sakė, kad sandorius darė visą gyvenimą ir tikisi greitai išspręsti šį reikalą.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į JAV, kur su D. Trumpu aptarinėja karinę paramą Ukrainai, įskaitant ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
Baltieji rūmai pastaruoju metu labiau linkę remti Kijevą ir išreiškė pasipiktinimą Putino nenoru nutraukti karo veiksmų. Tačiau
Trumpo taikinantis tonas po jo pokalbių su Putinu sukėlė susirūpinimą, kad pagalba Ukrainai nebus greitai
ir kad JAV galėtų nusileisti Maskvai.
Nuo to laiko, kai pradėjo eiti pareigas metų pradžioje, D. Trumpas nuolat grasino Rusijai įvesti sankcijas, tačiau po derybų su Putinu jas visada atidėdavo. Rugpjūčio 15 d. Aliaskoje susitikęs su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas tikėjosi pasiekti paliaubas, o vėliau ekspertai atkreipė dėmesį, kad Rusija sutiko su JAV nuolaidomis sankcijų klausimais, net neplanuodama baigti karo. Trišalės derybos, kuriose taip pat turėjo dalyvauti Zelenskis, niekada neįvyko. Buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Danas Friedas nurodė, kad Putinas bando užkirsti kelią galimybei daryti didesnį spaudimą Rusijai.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas informavo, kad pokalbio metu V. Putinas atkreipė D. Trumpą dėmesį, kad jei Kijevas gaus tolimojo nuotolio raketų, tai pakenks taikos procesui bei JAV ir Rusijos santykiams. Trumpas atsakė: „Ką, jūsų manymu, jis pasakys: „Prašau parduoti Tomahawks?“. Ne, jis nenori“.
Zelenskis sakė, kad V. Putino sprendimas svarstyti derybas parodė, kad jis ginasi, o Maskva, išgirdusi apie raketas, puola atnaujinti dialogą.
Plačiojo dėmesio sulaukė ir Budapešto pasirinkimas galimoms deryboms.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė orderį V. Putinui suimti už karo nusikaltimus, o Vengrija patenka į jo jurisdikciją. Ukrainos santykiai su Vengrija taip pat vis labiau įtempti. Zelenskis apkaltino Vengriją bepiločių orlaivių paleidimu į Ukrainos oro erdvę, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atsakė, kad tai „nieko didelio“, ir suabejojo Ukrainos suverenitetu. Skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos lyderių, Orbanas išlieka šiltas Maskvos atžvilgiu ir suabejojo Vakarų karine pagalba Kijevui.
Artėjant žiemai rusai atnaujino smarkius Ukrainos energetikos infrastruktūros puolimus, o NATO bando reaguoti į vis dažnėjančius Rusijos oro erdvės pažeidimus. Jei ukrainiečiai gaus Tomahawk, tai suteiks jiems galimybę smogti giliai į Rusijos teritoriją, galbūt net į Maskvą.
Spalio 15 d. Trumpas paskelbė susitaręs su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, kad Azijos šalis nustos pirkti rusišką naftą, o jo administracija darys spaudimą Kinijai. Tačiau Indija oficialiai nepranešė apie Rusijos naftos importo nutraukimą.
Taip pat skaitykite: Trumpas: Indija nustos pirkti rusišką naftą
Taip pat skaitykite: Orbanas: Ką gi, mūsų dronai skrenda į Ukrainą?
Sekite mus Facebook ir X!
