Latvijos valstybinių kelių tinklas šiuo metu driekiasi 19 823 kilometrus, iš kurių maždaug 6 000 kilometrų nebeatitinka valstybinės reikšmės keliams keliamų kriterijų, interviu agentūrai LETA sakė Lietuvos Valsts ceļi (LVC) valdybos pirmininkas Mārtiņš Lazdovskis.
„Tokio tipo kelių tinklas su trimis skirtingomis kategorijomis yra labai specifinis ir būdingas Baltijos šalims. Niekur kitur tikrai nieko panašaus nematyti”, – pažymėjo Lazdovskis ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, Austrijos valstybinių kelių tinklas yra tik 2400 kilometrų ilgio.
Jis paaiškino, kad bendras LVC valdomų valstybinės reikšmės kelių ilgis yra 19 823 kilometrai: 1 676 km yra pagrindiniai valstybinės reikšmės keliai, 5 463 km – rajoniniai keliai ir 12 684 km – vietinės reikšmės valstybinės reikšmės keliai.
Lazdovskis taip pat atkreipė dėmesį, kad LVC savivaldybėms kasmet perduoda tam tikrus kelių ruožus – kasmet apie 40–50 kilometrų. Tai mažiausio eismo intensyvumo keliai, į kuriuos LVC artimiausiais metais investuoti neplanuoja. „Tačiau, žvelgiant iš vietos valdžios perspektyvos, tai tikrai nėra mažo intensyvumo keliai“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad apie 6000 kilometrų nebeatitinka valstybinio kelio apibrėžimo.
Lazdovskis priminė, kad Valstybinės reikšmės kelių įstatymas buvo sukurtas tuo metu, kai Latvija turėjo per 487 parapijas, o valstybinės reikšmės kelias buvo apibrėžiamas kaip bet koks kelias, jungiantis dvi kaimynines parapijas.
„Šiandien savivaldybių skaičius yra dešimt kartų mažesnis, todėl dabar yra didelė dalis valstybinės reikšmės kelių, kurie yra visiškai vienoje savivaldybėje ir nekerta savivaldybės sienų. Todėl jie nebeatitinka valstybinės reikšmės kelio apibrėžimo. Šie keliai atlieka tipinę savivaldybių kelių funkciją”, – aiškino Lazdovskis.
Komentuodamas, ar reikėtų mažinti valstybinės reikšmės kelių tinklą, jis teigė, kad ši diskusija yra neišvengiama ir turi įvykti.
Jis taip pat pabrėžė, kad tinklo mažinimas prilygtų sisteminei pertvarkai, leidžiant kiekvienam savininkui aiškiai matyti, kokius kelius jis turi ir kokia jų būklė – ypač todėl, kad valstybė neplanuoja investuoti į tuos 6000 kilometrų. „Palyginimui, jei savivaldybės tikslinė dotacija vienam kilometrui yra apie 800 eurų, valstybė kartu su keliais perveda apie 1600 eurų. Tai reiškia, kad iš valstybės perduotų kelių priežiūrai skiriamas finansavimas dvigubai didesnis už vidutinę savivaldybės dotaciją”, – pridūrė Lazdovskis.
Taip pat skaitykite: Nuomonė: Latvijos naftos produktų atsargos – ar tikrai galime būti tikri, kad jie saugūs?
Sekite mus Facebook ir X!
