Vakar priimtame valstybės biudžete krašto apsaugai iš viso skirta 2,16 mlrd. eurų, iš kurių 50 procentų – arba 1,07 mlrd. eurų – planuojama skirti konkrečiai Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) koviniams pajėgumams stiprinti ir plėtoti, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Ketvirtadienį Seimas galutiniu svarstymu priėmė kitų metų valstybės biudžetą, kurio pajamos suplanuotos 16,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,9 mlrd. Tikimasi, kad kitų metų biudžeto deficitas sieks 3,3% BVP. Iš visų valstybės išlaidų gynybos finansavimas sieks 2,16 mlrd. eurų – tai bus 4,91% BVP arba daugiau nei 12% viso biudžeto.
2026 metais pagrindiniai ginkluotųjų pajėgų plėtros projektai apims: pėstininkų kovos mašinų platformų įsigijimą, daugiasluoksnių oro gynybos sistemų pirkimą, padidintą amunicijos ir įrangos tiekimą, netiesioginės ugnies paramos pajėgumų didinimą, Latvijos rytinės sienos stiprinimą, investicijas į nepilotuojamas aviacijos sistemas, jūrų stebėjimo ir pakrančių gynybos stiprinimą.
Karinei infrastruktūrai skirta 135 mln. Tai apima tolesnę Selonijos treniruočių zonos statybą ir 55 mln.
Iš biudžeto taip pat numatyta nuolatinė parama Ukrainai
– 0,25% BVP, arba 110 mln.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad 2026 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimui su vietos įmonėmis, užtikrinant, kad iki 30% pagrindinių pirkimų išlaidų liktų Latvijos ekonomikoje.
Į gynybos pramonės plėtrą ir inovacijas iš viso bus investuota 25,9 mln. eurų, įskaitant: dotacijų programas karines ir dvejopo naudojimo technologijas kuriančioms įmonėms, paramą startuoliams, karinės gamybos „žaliojo koridoriaus“ įgyvendinimą, NATO greitintuvų centro „Unilab Defence“ operacijas.
Kitąmet bus tęsiami Valstybės gynybos korporacijos vykdomi projektai, tarp kurių – 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos plėtra Iecavoje, kuriai skirta 13 mln. Ne mažiau kaip 100 milijonų eurų bus skirta bepiločių orlaivių koalicijai ir nepilotuojamų sistemų kūrimui.
Iš viso į kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą bus investuota 28 mln.
diegti naujas sistemas ir atlikti reguliarius kibernetinių krizių testus.
Finansavimas skirtas ir patriotiniam ugdymui: krašto apsaugos ugdymo programai, kurioje 2025/2026 mokslo metais dalyvaus 42 tūkstančiai mokinių, skirta 22,39 mln.
2026/2027 mokslo metais Maltoje, Latgaloje, atsidarys Generolo Pēterio Radzinio karo vidurinė mokykla.
Gynybos ministerijos duomenimis, Latvijos gynybos biudžetas 2027 metais turėtų siekti 5% BVP, o 2028 metais – 4,87% BVP. Šios prognozės atitinka NATO sprendimus, priimtus Hagos viršūnių susitikime, kur narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti bent 5% BVP.
Krašto apsaugos ministras Andris Sprūds (P) komentavo: „Tai kovinio pajėgumo biudžetas – didžiausias gynybos biudžetas istorijoje, viršijantis 2 mlrd. eurų. Didėjantis finansavimas aiškiai rodo mūsų pasirengimą apginti Latviją. Investuosime į modernią ginkluotę ir pajėgumus, stiprinsime karius ir gilinsime bendradarbiavimą su šalies pramone, kad finansavimas liktų Latvijoje ir paremtų mūsų ekonomiką. sąjungininkai, kiekvienas į gynybą investuotas euras yra investicija į saugesnę Latvijos ateitį.
Taip pat skaitykite: Latvija: Saeima patvirtino 2026 metų valstybės biudžetą – išlaidos 17,9 mlrd. eurų, deficitas 3,3 proc.
Sekite mus Facebook ir X!
