Nors planuojama bepiločių orlaivių siena nesulaukė plataus politinio palaikymo, NATO rytiniame flange esančios šalys pačios imasi veiksmų, siekdamos išplėsti oro gynybos pajėgumus.
Žlugusi iniciatyva išryškino naują realybę: vyriausybės remiasi dvišaliais susitarimais su gamintojais, trumpindamos tiekimo grandines ir spartindamos gamybą, kad galėtų kovoti su augančia bepiločių orlaivių keliama grėsme. Lietuvos dronų ir technologijų įmonės sulaukia vis didesnio užsienio investuotojų dėmesio, pabrėžiančios tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą Europos gynybos pramonėje. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos įmonė ADV Defense. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė supratimo memorandumą su Vokietijos dronų gamintoju Quantum Systems. Jame numatoma gamyba Lietuvoje, tačiau dronai bus pristatyti vokiečių brigadai, o galbūt ir Lietuvos kariuomenei.
„ADV Defense“ generalinis direktorius Dovydas Rupšys sakė, kad bendrovė skaičiuoja, kad šiuo metu per mėnesį gali pagaminti daugiau nei 50 000 dronų arba 300 000 elektroninių komponentų dronams.
Pirmenybė teikiama trumpesnėms tiekimo grandinėms ir glaudesniam bendradarbiavimui su NATO kariuomenėmis, ypač rytiniame flange, kur bepiločių orlaivių atakų rizika didesnė. Europos Komisijos komisaro iš Lietuvos Andriaus Kubiliaus iškelta platesnės drono sienos idėja nesulaukė didelio palaikymo. Kai kurie gynybos pramonės atstovai teigė, kad problema gali būti ir idėjos formuluotėje. „Quantum Systems“ darbuotojas Paulas Strobelis teigė, kad žmonėms išgirdus žodį „drono siena“ pirmiausia į galvą ateina dronai, kurie nuolat skrenda ore ir sukuria barjerą, tačiau taip nėra.
Planuojama integruoti naują technologiją į esamas oro gynybos sistemas.
Šiuo metu oro gynybos sistemos remiasi naikintuvais ir „Patriot“ raketų sistemomis, kurios yra labai patikimos, bet ir labai brangios. Strobelis pridūrė, kad atsakymo, kaip pigiai numušti dronus, dar nerasta.
Atrodo, kad terminas „dronų siena“ išnyko iš Europos retorikos, jį pakeitė integruotos oro gynybos idėja. Idėja įdomesnė toms šalims, kurios tiesiogiai dalyvauja dronų veikloje. Vakarų šalys, nepaisant incidentų su bepiločiais orlaiviais, pirmenybę teikė kitoms sritims. Net tarp rytinio flango šalių nėra sutarimo dėl geriausio būdo kovoti su dronais.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad šiuo metu negalime sau leisti tokios prabangos, kaip skeptiškai vertinti projektą – tai tiesiog būtina. Pevkuras taip pat pabrėžė, kad taikos ir karo padėtis labai skiriasi. Taikos metu valdžia negali tiesiog numušti kiekvieno neatpažinto objekto.
Tuo tarpu Lietuva pastaruoju metu susiduria su sutrikimais dėl Baltarusijos kontrabandininkų paleistų oro balionų, kurie siūlo sprendimus.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad NATO šalys vis dažniau laikosi panašaus į Ukrainą modelio, kur didelė dalis reikalingos ginkluotės pagaminama vietoje arba glaudžiai bendradarbiaujant su Europos partneriais. Pokyčius lėmė ne tik Rusijos agresija, bet ir netikrumas dėl būsimos karinės JAV paramos.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2783368/drone-wall-gains-little-traction-in-europe-but-lithuania-looks-to-move-ahead
Taip pat skaitykite: Rusija grasina Europai karu, tačiau ekspertai perspėja dėl kitokio scenarijaus
Sekite mus Facebook ir X!
