2025 m. spalio 28 d. Kriminalinių nusikaltimų valstybės institucijose tyrimo prokuratūra Rygos miesto teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl specialių užsakomųjų skrydžių naudojimo buvusio ministro pirmininko Krišjānio Kariņšo užsienio misijų metu.
Vienam asmeniui – buvusiam Valstybės kanceliarijos direktoriui – pareikšti įtarimai dėl valstybės pareigūno pareigų neatlikimo, sukėlusio sunkias pasekmes. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo įstatymo 319 straipsnio 3 dalyje. Dėl direktoriaus neveikimo Latvijos Respublika patyrė 89 382,90 Eur nuostolių, kurie, vadovaujantis įstatymo „Dėl baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo“ 24 straipsnio 1 dalimi, laikytini nusikalstama veika, sukeliančia sunkias pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėta galima buvusio premjero, kelių Valstybės kanceliarijos pareigūnų, jos struktūrinio padalinio – Ministro Pirmininko tarnybos – darbuotojų atsakomybė. Padaryta išvada, kad Valstybės kanceliarijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, buvo atsakingas už valstybės biudžeto lėšų panaudojimo paslaugoms, susijusioms su Ministro Pirmininko komandiruotėmis į užsienį, teisėtumo ir efektyvumo užtikrinimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturioms Ministro Pirmininko užsienio atstovybėms Valstybės kanceliarija neteisėtai užsakė ir apmokėjo penkis specialius užsakomuosius skrydžius, nepaisydama galimybės Premjero delegacijai laiku įsigyti reguliarių komercinių skrydžių bilietus.
Naudodama reguliarius komercinius skrydžius ir išvengdama papildomų apgyvendinimo išlaidų, Valstybės kanceliarija būtų galėjusi sutaupyti 89 382,90 € valstybės biudžeto lėšų. Prokuratūra, vertindama žalą, atsižvelgė į Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl specialiųjų skrydžių Ministro Pirmininko komandiruotėms panaudojimo metodologiją, taip pat į išvadas dėl neteisėto valstybės lėšų panaudojimo ir 2014 m.
Valstybės kanceliarijos galimybė sutaupyti biudžeto lėšas naudojant reguliarius skrydžius.
Nors prokuratūra neginčijo Ministro Pirmininko įgaliojimų savarankiškai nuspręsti dėl užsienio atstovybės būtinumo, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Valstybės kanceliarijos direktorius neužtikrino Valstybės lėšų ir turto švaistymo prevencijos įstatymo principų bei Vyriausybės nutarimo Nr. 969 „Verslo išlaidų kompensavimo tvarka“. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad už užsakomuosius skrydžius buvo apmokėta iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagal 2022 metų valstybės biudžeto įstatymą, siekiant užtikrinti saugius Ministro Pirmininko skrydžius Covid-19 pandemijos metu, tačiau aptariamos misijos buvo surengtos pasibaigus nepaprastajai situacijai.
Todėl prokuratūra nustatė, kad Valstybės kanceliarijos direktorius nevykdė jam teisės aktuose numatytų pareigų – pagal Valstybės valdymo sandaros įstatymą, Biudžeto ir finansų valdymo įstatymą bei kitus norminius aktus – prižiūrėti, ar valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėtai ir efektyviai. Jis taip pat nesiėmė veiksmų ir nedavė nurodymų pavaldiems pareigūnams atšaukti neteisėtai užsakytus užsakomuosius skrydžius.
Prokuratūra pabrėžia, kad joks asmuo negali būti laikomas kaltu, kol baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nenustatyta jo kaltė padarius nusikalstamą veiką.
Taip pat skaitykite: Šiaurės šalių parlamentų pirmininkai reiškia susirūpinimą, kad Latvija gali pasitraukti iš Stambulo konvencijos
Sekite mus Facebook ir X!
