Esant dabartinei rinkos situacijai, vien biokuro maišymo reikalavimo panaikinimas negarantuotų kuro kainų mažėjimo, komentuodama galimas priemones degalų sąnaudoms mažinti teigė Klimato ir energetikos ministerija (KEM).
Ministerija aiškino, kad biokuro maišymo reikalavimo panaikinimas neįpareigoja degalų prekybininkų mažinti kainų degalinėse, kitaip nei akcizo sumažinimas, kuris automatiškai sumažintų galutinę kainą vartotojams.
Taip yra todėl, kad degalų prekybininkai turi galiojančias sutartis dėl biokuro pirkimo, o šių susitarimų peržiūrėjimas ar nutraukimas gali sukelti papildomų išlaidų, įskaitant sutartines netesybas. Dėl to galimas poveikis mažmeninėms kainoms nebūtų nei tiesioginis, nei tiesioginis, pažymėjo ministerija.
KEM pridūrė, kad dyzelino kainoms pirmiausia įtakos turi akcizas, o kuro išteklių kainos rinkoje yra panašios ir labiau priklausomos nuo konkurencinių sąlygų. Tuo pačiu metu, palyginti su degalų kainomis Baltijos šalyse, Latvijoje yra proporcingai didesnė naftos atsargų saugojimo mokesčių dalis, palyginti su kitais komponentais, tokiais kaip PVM, akcizas ir bazinė kuro kaina.
Atsižvelgiant į pokyčius Artimuosiuose Rytuose,
ministerija pažymėjo, kad dyzelino rinkos kainos priartėjo prie biokuro kainų lygio.
Pagal tam tikrus tolesnio eskalavimo Viduriniuose Rytuose scenarijus, atsisakius biokuro maišymo reikalavimo, galutinio produkto kaina gali net padidėti, o ne sumažinti. Tuo pat metu biokuro maišymas pakeičia dalį iškastinio kuro galutiniame produkte, taip sumažinant spaudimą iškastinio dyzelino prieinamumui rinkoje ir netiesiogiai padedant stabilizuoti kainas.
KEM pabrėžė, kad bet kokie pokyčiai šioje srityje turi būti vertinami ir platesniame energetinio saugumo bei transporto energijos šaltinių diversifikavimo kontekste. Transporto energetikos įstatymo tikslas – sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir skatinti vietinio alternatyvaus kuro plėtrą Latvijoje.
Šiuo metu vertinami įvairūs galimi kuro kainų stabilizavimo sprendimai. Ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su Latvijos banku, KEM ir
Finansų ministerija, vertina galimas politikos galimybes neigiamam poveikiui sušvelninti
Latvijos ekonomikos pokyčius Artimuosiuose Rytuose.
Tai apima analizę, kurie mechanizmai – ar jų deriniai – galėtų būti veiksmingiausi siekiant stabilizuoti mažmenines degalų kainas, pavyzdžiui, akcizo keitimas, strateginių naftos atsargų panaudojimas, sustiprinta rinkos priežiūra ir kainodaros modelio, skirto degalų atsargoms palaikyti, tobulinimas. Konkrečius sprendimus ministerijos paskelbs, kai bus baigtas vertinimas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Transporto energetikos įstatymas, pakeitęs Biokuro įstatymą. Pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas dyzelinu be biokuro mišinio Latvijoje galima prekiauti iki 2026 m. kovo 31 d., po to dyzelinas turi sudaryti ne mažiau kaip 6,5 tūrio procento biokuro.
Tuo pačiu 95 klasės benzinui taikomas minimalus 9,5 % biokuro maišymo reikalavimas, o 98 klasės benzinui privalomas maišymo reikalavimas nenustatytas.
LETA anksčiau skelbė, kad siekiant sumažinti kylančias kuro kainas, reikalavimas papildyti biokurą buvo sustabdytas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. pabaigos, o 2024 m.
Taip pat skaitykite: Latvijos premjeras degalų prekeiviams žada „didelį“ netikėtą mokestį
Sekite mus Facebook ir X!
