Šiandien, lapkričio 10 d., Beleme, Brazilijoje, prasideda Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) COP30 konferencija. Jame vyks derybos dėl Paryžiaus susitarimo veiksmų programos įgyvendinimo.
Ši konferencija vyksta ypatingu metu, minint Paryžiaus susitarimo dešimtmetį. 2015 m. šalys įsipareigojo apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą iki „gerokai žemiau“ 2 °C ir siekti, kad ji neviršytų 1,5 °C.
Tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad pasaulis šio tikslo nepasiekia – vidutinė pasaulio oro temperatūra jau artėja prie 1,5 °C ribos. Todėl šių metų konferencijos tikslas – visoms šalims iki 2035 m. pristatyti naujus nacionalinius privalomus veiksmus (NDC), kurie užtikrins Paryžiaus susitarimo 1.5.oC tikslo pasiekimas, nepaisant sudėtingos geopolitinės padėties.
2025 m. spalio 28 d. JTBKKK sekretoriatas paskelbė 64 šalių pateiktų NDC suvestinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad tai leistų tik 17 proc. sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki 2035 m., palyginti su 2019 m., ir tai neužtikrina 1,5oC tikslas.
ES ir jos valstybės narės pristatė 2035 m. Siekdamos iki 2035 m. pasiekti NDC, grynąsias ŠESD emisijas sumažinti 66,25-72,50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai didelis žingsnis siekiant iki 2040 m. sumažinti grynąją sumą 90 procentų, palyginti su 1990 m.
Lietuva kartu su Europos Sąjunga siekia, kad COP30 visos šalys, ypač augančios ekonomikos šalys, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sudaro net 80 procentų pasauliniu mastu, pateiktų ambicingus NDC ir imtųsi realių žingsnių iki 2030 metų atsisakyti iškastinio kuro ir įgyvendinti švarios energijos tikslus, kurie leistų pasiekti 1,5 °C tikslą.
Taip pat ypač svarbu iki 2030 m. įgyvendinti pirmojo Paryžiaus susitarimo bendro pažangos vertinimo sprendimą – didinti pasaulines švelninimo ambicijas, stiprinti švelninimo veiksmų programos veiksmingumą ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos – iki 2030 m. padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą ir patrigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, taip sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Dar vienas šių metų klimato kaitos konferencijos lūkestis – patvirtinti rodiklius, kuriais būtų galima įvertinti pažangą siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto pasaulinio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (GGA). Šiuo sprendimu būtų baigtas dvejus metus trukęs 2023 m. priimtos GGA sistemos rodiklių kūrimo procesas.
Finansavimo srityje tikimasi pažangos įgyvendinant naująjį kolektyvinio kiekybinio klimato finansavimo tikslą (NCQG), kuris praėjusių metų konferencijoje Baku buvo nustatytas 300 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2035 m. Šių metų COP30 konferencijoje bus pristatytos gairės, numatančios, kaip šis tikslas bus įgyvendintas, siekiant sutelkti iki 1,3 trln. JAV dolerių viešųjų ir privačių finansų.
Be pagrindinių derybų temų, Beleme taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su Teisingo perėjimo prie veiksmų programa, technologijomis ir gebėjimų ugdymu, Lyčių lygybės veiksmų plano atnaujinimu, JT klimato kaitos proceso efektyvumo gerinimu, bus paskelbta pirmųjų kas dvejus metus rengiamų skaidrumo ataskaitų suvestinė.
COP30 konferencijos metu pagal atnaujintą Pasaulinę klimato veiksmų programą vyksta daugybė renginių ir diskusijų, skatinančių įvairias visuomenės grupes bendradarbiauti įgyvendinant klimato veiksmus. Šalia pagrindinės konferencijų zonos yra vadinamoji žalioji zona, kurioje gausu paviljonų, atstovaujančių įvairioms šalims, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms. Jame vyksta daugybė viešų renginių ir debatų, kuriuose dalyvauja mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, politikos formuotojai ir visuomenės nariai. Šie renginiai suteikia galimybę įvairioms suinteresuotosioms šalims diskutuoti apie klimato kaitos iššūkius ir skirtingų sričių bendradarbiavimą, kartu ieškoti sprendimų.
Lapkričio 18-20 dienomis vyksiančioje antrojoje aukšto lygio konferencijos sesijoje, kurioje dalyvaus aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, planuojama patvirtinti COP30 sprendimus. Ministras taip pat dalyvaus ministrų apskritojo stalo diskusijose prisitaikymo prie klimato kaitos, teisingo perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos ir kitais klausimais, kurių metu ministrai aptars ambicingus klimato kaitos švelninimo sprendimus.
• Remiantis publikacija, Brazilijoje prasideda COP30 Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Leidinio autorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Malonu, kad skaitote ir nepamirškite pasidalinti. Ačiū! Publikacija dalijasi Lietuvos regionų naujienų portalas „City News“.
