Europos maisto sistema remiasi nykstančia rūšimi – bloko ūkininkais, kurie sensta, o jaunimas dažnai palieka ūkininkavimą net nepradėjęs, nesugebėdamas konkuruoti su stambiais ūkininkais, rašo „Politico“.
Kasmet tūkstančiai ūkininkų palieka profesiją dėl amžiaus, o juos pakeisti ateina vis mažiau naujų jėgų. Daugelyje Europos kaimo vietovių sugriuvo tvartai, uždaromos nedidelės mokyklos, o žemė nuomojama megaūkiams. Dėl to vis mažiau auginama vietinio maisto, o prekybos centrų lentynas perima importinė produkcija. Ši profesija taip pat pradeda grimzti į užmarštį.
Briuselis pasiryžęs su tuo kovoti. Planuojama, kad žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas spalio 21 d. pristatys ES kartų atsinaujinimo strategiją žemės ūkyje. Tai planas, kuriuo ES nori užtikrinti, kad jaunieji ūkininkai liktų šioje profesijoje.
Peteris Meedendorpas, Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) prezidentas, sakė, kad jaunieji ūkininkai daugiau nei dešimtmetį prašo bloko įstatymų leidėjų veikti. Rengdamas naująją strategiją, laiką jis paskirstė savo ūkiui ir Briuseliui. Nekantriai laukdamas Hanseno pranešimo, jis taip pat suabejojo, kiek rekomendacijų būtų galima įgyvendinti be finansavimo.
Europos Komisija nori, kad valstybės narės 6% bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto skirtų būtent kartų keitimui ūkininkaujant.
Lieka klausimas, ar planas iš tikrųjų sustabdys Europos ūkių nykimą.
Daugiau nei trečdalis Europos ūkininkų yra vyresni nei 65 metų, o tik vienam iš aštuonių ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų. Sarah Thill, Liuksemburgo jaunųjų ūkininkų grupės LLJ viceprezidentė, teigė, kad tai nėra dėl to, kad jaunimas nenorėjo verstis ūkininkauti. Tiesiog buvo beveik neįmanoma pradėti.
Rasti žemės ūkiui statyti beveik neįmanoma. Vienas hektaras dirbamos žemės ES kainuoja beveik 12 000 eurų, o Olandijoje gali siekti net 90 000 eurų už hektarą. Belgijos jaunųjų ūkininkų asociacijos FJA vadovas Florianas Poncelet teigė, kad bankai reikalauja garantijų iš jaunų tėvų, kurie negali jų suteikti, todėl formuojasi užburtas ratas. Olandijos jaunųjų ūkininkų grupės NAJK pirmininkas Roy'us Meijeris buvo labai atviras –
jei kam 25 metai ir nori pirkti žemę, gali tai pamiršti.
Europos jaunieji ūkininkai yra labiau nekantrūs nei nostalgiški – jie ūkininkavimą laiko verslu, o ne saugotina tradicija. Meijeris atkreipė dėmesį, kad jaunimas nesitiki subsidijų ir lengvų pinigų iš Briuselio. Reikia nuspėjamumo ir stabilumo bei aiškių taisyklių, kurios nesikeičia su kiekviena reforma. Meijeris pridūrė, kad jo amžiaus žmonės nebijo naujovių, tačiau negali kurti verslo ant netvirtų pamatų.
Briuselis jau seniai bandė pritraukti jaunuosius ūkininkus pasitelkdamas BŽŪP. Hansenas dabar nori pakelti kartelę ir pasiekti, kad iki 2040 m. padvigubėtų ūkininkų iki 40 metų skaičius. Štai kodėl EK nori padidinti jauniesiems ūkininkams skiriamą BŽŪP dalį, apriboti išlaidas tiems, kurie išeina į pensiją, o jauniems pretendentams pasiūlyti paskolas iki 300 000 eurų.
Jaunimas baiminasi, kad ambicijos gali būti didesnės už galimybes. CEJA nerimauja, kad vyriausybės jauniesiems ūkininkams gali skirti dar mažiau. Taip pat nerimaujama, kad kartų atsinaujinimas žemės ūkyje bus mažiau svarbus nei kiti prioritetai.
Taip pat skaitykite: Nuomonė | Kai nacionalinis turtas tampa svetimu turtu: kaip Latvija praranda miškus
Sekite mus Facebook ir X!
