Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų valstybių prekybos susitarimas, paskelbtas „Fanfare“ šią vasarą, jau rodo atsiskleidimo požymius. Labiausiai stebina aspektas, kad tai vargu ar yra staigmena.
Liepos pabaigoje ES pasirašė „susitarimo dėl abipusės, sąžiningos ir subalansuotos prekybos pagrindą“, tikėdamasis, kad Europos verslas iš esmės suklaidins baimę dėl visos prekybos karo su JAV. Tačiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas panaikino šį supratimą, nes jis grasino įvesti daugiau tarifų Europai, jei Briuselis neatleis savo taisyklių ir nuostatų, kad policijos internete dezinformacija, rinkimų trukdžiai ir neapykantos kalba.
„Negalime leisti, kad tai įvyktų nuostabiai ir precedento neturinčiam amerikiečių išradingumui“,-jis rašė apie „Tiesos socialinį“ po to, kai ES skyrė „Google“ baudą beveik 3 milijardus eurų (3,4 milijardo dolerių) už antimonopolijos įstatymų pažeidimą. ES atstovai žaidė turbulenciją, tačiau jie gali bandyti palinkėti didelės problemos.
Dar didesnis iššūkis, su kuriuo susiduria susitarimas, yra Trumpo tikėtis milijardų dolerių vertės energijos iš Europos. ES pareiškė, kad „ketina įsigyti JAV suskystintų gamtinių dujų, naftos ir branduolinės energijos produktų, kurių numatomas palikuonis yra 750 milijardų JAV dolerių“, per likusią D.Trumpo kadenciją. Tačiau atrodo, kad Baltieji rūmai tai vertina kaip įsipareigojimą – padarytas susitarimas.
Šis ketinimų ir lūkesčių neatitikimas gali nutraukti susitarimą.
Emre Peker, „Eurasia Group“ Europos direktorius, CNBC sakė, kad svarbiausia, kad „ES-JAV prekybos susitarimas būtų kelyje, parodys kylančius ES energijos pirkimus ir investicijas į JAV“.
Šią savaitę, kaip JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas, apsilanko Europoje susitikti su ES energetikos komisaru ir reikalauti, kad blokas paspartintų energijos pirkimą, ekspertai paskelbė daugybę įspėjimų.
„Wright raginimai padidinti JAV SGD (suskystintų gamtinių dujų) ir iškastinio kuro produktų pirkimą yra bauginimo taktika, atitraukianti nuo tikrų klimato veiksmų ir skubų perėjimą prie švarios energijos sprendimų“, – teigė „Enrico Donda“, „Advocacation Organizacijos“ maisto ir vandens laikrodžio dujų kampanijos dalyvis.
Ir nors aplinkos aktyvistų nerimas yra apčiuopiamas, kad ES gali praskiesti savo dekarbonizacijos tikslus ir sukurti daugiau SGD infrastruktūros, kuri kliudys jos keliui į grynąjį nulį, sakė keli energetikos ekspertai Užsienio politikatiesiog nėra protinga, kad ES padidintų dujų pirkimą, kai tikimasi, kad dujų paklausa sumažės.
„Internete yra per daug JAV LNG pajėgumų, skirtų Europai įsisavinti“,-sakė Anne-Sophie Corbeau, buvusi BP dujų analizės vadovas, kuris dabar dirba pasaulinės energetikos politikos centro pasauliniu tyrimų mokslininku. „Taip pat yra netriviali galimybė, kad JAV eksportuos daugiau SGD, nei sunaudos Europa“, – tikriausiai iki 2030 -ųjų pradžios pridūrė ji.
Ekspertai sujaudinti Europos Sąjungos išreikštuose ketinimuose, nes skaičiai tiesiog nesudaro.
„Aš vėl ir vėl žiūrėjau į skaičius, vis dar nesuprantu, kaip ES gali nusipirkti 750 milijardų dolerių vertės energijos“. Corbeau pasakojo Užsienio politika.
Praėjusiais metais ES išleido 375 milijardus eurų (440 milijardų dolerių) energijos importui ir, nors JAV virto didžiausia SGD eksportuotoja ES – 45 procentų visų blokų importuotų poreikių 2024 m. Vis dar sumokėjo iš viso maždaug 76 milijardų eurų (89 milijardus dolerių). Siekdama įsigyti 250 milijardų JAV dolerių vertės energijos iš JAV iš JAV, ES turėtų trigubai padidinti savo pirkimus ir atsisakyti esamų paslaugų teikėjų, tokių kaip Norvegija, kad pasiūlytų geresnes įkainius.
Yra ir kitų komplikacijų. Tatiana Mitrova, pasaulinės energetikos politikos centro mokslo bendradarbė, teigė, kad ES negali priversti Europos įmonių pirkti tokius pirkimus. Ir JAV šiuo metu neturi galimybių parduoti tiek naftos ar SGD, kiek reikėtų, kad būtų patenkintas tempas.
„JAV per dieną turėtų eksportuoti nuo 4,5 iki 5,5 milijono barelių (žalios naftos ir naftos produktų) per dieną; šiuo metu jis siunčia nuo 1,6 iki 2,2 milijono (barelių) per dieną“, – teigė Mitrova. „SGD-tai turėtų būti iki 200 (milijardų) –300 milijardų kubinių metrų per metus; šiuo metu siuntos į Europą yra apie 58–70 milijardų kubinių metrų.“
Pasak Mitrova, norėdama eksportuoti tokius didelius kiekius, Jungtinės Valstijos turėtų plačiai padidinti savo naftos ir dujų gamybą per labai trumpą laiką, o tai atrodo nerealu.
„Tęsiamas kai kurie pajėgumų papildymai – naujos SGD gamyklos ir tt, tačiau dauguma šių tomų jau sudaromi sutartys“, – teigė Mitrova. Be to, ji pridūrė, kad LNG yra prekė visame pasaulyje prekiaujama, taigi „jei Japonija siūlo geresnes kainas, JAV įmonės labiau norės ten parduoti ES“.
Be to, daugelis ekspertų atmetė ES teiginį, kad iš esmės bando ieškoti alternatyvų Rusijos dujoms. Praėjusiais metais ES importavo iškastinį kurą, kurio vertė maždaug 22 milijardai eurų (25,8 milijardo dolerių) iš Rusijos, ir šis skaičius yra mažas, palyginti su 250 milijardų dolerių per metus, kurių tikisi JAV.
Ir prasminga priklausyti nuo Trumpo tokios strateginės prekės. „Mes jau importuojame daugiau nei pusę (žemyno) LNG iš JAV“, – pridūrė Corbeau. „Yra rizika priklausyti nuo vieno gamtinių dujų šaltinio, panašaus į priklausomybę, kurią turėjome Rusijoje“.
Corbeau teigė, kad vienintelis būdas ES galėjo nusipirkti tokį didelę energijos kiekį iš JAV per platformą, vadinamą agregate ES, kuri skatina Europos pirkėjus per ilgą laiką pirkti SGD iš JAV. „Tačiau jis nebus pristatytas tarp 2026–2028 m., Tačiau per kelerius metus iki dešimtmečių“,-teigė Corbeau.
Julianas Popovas-vyresnysis bendradarbis su strateginėmis perspektyvomis, klimato veiksmų ministrų grupė, taip pat du kartus Bulgarijos aplinkos ministras-Toldas Užsienio politika Tai, kad Susitarimo ES energijos pirkimų sąlyga buvo „labai politinio pobūdžio“, turint mažai pagrįstų realybės.
„Nei Trumpas neparduoda tokių didelių naftos ir dujų kiekių, nei Ursula von der Leyen (Europos Komisijos prezidentas) perka. Tai buvo politinė“, – sakė jis, norėdamas nuraminti Trumpą ir susitarti dėl tarifų.
Ir nors europiečiai gali peržengti savo ketinimus, Trumpas vykdo painią politiką. Nors, viena vertus, Trumpas padidino spaudimą europiečiams nustoti pirkti Rusijos dujas, kita vertus, jis reabilituoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris, galų gale, galėtų sustiprinti argumentą Europoje, siekiant atnaujinti Rusijos energijos pirkimą.
Tuo tarpu Briuselis susiduria su vidiniu atgarsiu, nes Europos socialistai-antra pagal dydį koalicija Europos Parlamente-priešinosi susitarimui.
„Mes nenusileisime gumos antspaudų nuolaidoms, kurios kenkia mūsų darbuotojams, įmonėms ar Europos vertybėms“,-sakė grupė rugsėjo 3 d. Paskelbtame pranešime. „Mums reikia realių apsaugos priemonių, kad apsaugotume mūsų pramonę, tai yra įpareigojanti peržiūros sąlyga, siekiant apsaugoti Europą nuo Trumpo nenuspėjamumo“.
Europos Parlamento prekybos vadas Berndas Lange'as pavadino išlygą dėl energijos pirkimo kaip „visiškai nerealaus“.
O Europos žmonės yra labiausiai nepatenkinti.
Remiantis naujausia apklausa, kurią „Cluster17“ atliko penkiose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją, respondentai teigė, kad ES-JAV prekybos susitarimą jaučia „pažemintą“. Beveik 70 procentų teigė, kad jie nori boikotuoti JAV prekes tol, kol Trumpas yra valdžioje, o atitinkamai 44 procentai ir 47 procentai teigė, kad jie mato jį kaip „Europos priešą“, turintį „autokratines tendencijas“.
Tai gali parodyti „Doom“ pagrindinį D.Trumpo motyvą – parduoti daugiau nei pirkti iš Europos. Tačiau kol kas Europos politika yra reaktyvi – verčianti valdyti Trumpą, o prekybos delegacijos puola visame pasaulyje ir ieško sandorių.
