Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka pakvietė bendruomenę į ypatingą susitikimą su panevėžiečiu Justu Narkevičiumi.
Renginys tapo prasminga įžanga į Kovo 11-osios dienos minėjimą – jį lydėjo drąsos, ryžto ir meilės Lietuvai tema.
J. Narkevičius – verslininkas, keliautojas, alpinistas, kurio pasiekimai įkvepia ir žavi.
Sportuoti jis pradėjo vos šešerių, vėliau aktyviai dalyvavo triatlono varžybose, yra perplaukęs Gibraltaro, Bosforo, Bonifacijaus sąsiaurius.
Kalnai jo gyvenime atsirado prieš maždaug šešerius metus – iš pradžių kaip būdas pailsėti nuo kasdienio darbo, tačiau netrukus virto gyvenimo aistra.
Pastaruosius kelerius metus panevėžietis siekė įgyvendinti ambicingą tikslą – įveikti „septynių viršūnių“ (Seven Summits) iššūkį.
Ir jam pavyko! Justas tapo aštuntuoju lietuviu, pasiekusiu aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą (8848 m.). Lietuvos trispalvę iškėlė visų žemynų aukščiausiose kalnuose: Europa – Mountblanas (4805 m.), Šiaurės Amerika – Denalis (6194 m.), Pietų Amerika – Akonkagva (6961 m.), Afrika – Kilimandžaras (5895 m.), Australija / Okeanija – Puncak Džaja arba Karstenszo piramidė (4884 m.), Antarktida – Vinsono masyvas (4892 m.).
Susitikime sveikinimo žodį tarė Panevėžio vicemeras Deividas Labanavičius, triatlonininkas Vidmantas Urbonas, „Ąžuolo“ progimnazijos mokytoja Daiva Baubonienė su mokiniais.
Jie džiaugėsi galimybe iš pirmų lūpų išgirsti įkvepiančią panevėžiečio, garsinančio Lietuvos vardą pasaulyje, istoriją.
Svečiai akcentavo, jog siekiant svajonių dažnai reikia drąsos ir ryžto rizikuoti, o tokios istorijos motyvuoja tikėti tuo, kas kartais atrodo neįmanoma.
Renginio dalyvius muzikine programa džiugino atlikėjas Modestas Pariauka, sugiedojęs Lietuvos Respublikos himną bei atlikęs dar vieną populiarų muzikinį kūrinį.

Susitikimo metu J. Narkevičius dalijosi įtraukiančiomis istorijomis apie kasdienį pasiruošimą tokiems išbandymams, iššūkius kalnuose, pavojus ir akimirkas, pareikalavusias ne tik kruopštaus planavimo, fizinio pasirengimo, bet ir vidinės stiprybės, gebėjimo susitelkti ekstremaliomis sąlygomis, kai tenka peržengti savo galimybių ribas.
Pasak patyrusio keliautojo, sėkmę ekstremaliose sąlygose lemia trys kertiniai dalykai: geras fizinis pasirengimas, stipri psichologija ir šiek tiek genetikos.
Fizinė ištvermė leidžia įveikti kalnų iššūkius, tačiau psichologinė stiprybė neretai tampa dar svarbesnė – gebėjimas išlaikyti koncentraciją, valdyti baimę ir nepasiduoti nuovargiui kalnuose dažnai nusprendžia sėkmę.
Alpinistas neslėpė, kad kalnai – vieta, kur kiekvienas žingsnis gali tapti lemtingas.
Jis atvirai pasakojo apie itin sudėtingas akimirkas, kai teko susidurti su rimtais sveikatos iššūkiais, pabrėždamas, kad kalnuose vien fizinės jėgos neužtenka – dažnai svarbiausia tampa psichologinės stiprybės – valia, gebėjimas išlikti ramiam ir neprarasti tikėjimo.
Vienos kelionės metu, gelbėdamasis nuo ledo plyšio, Justas susilaužė čiurną ir, negana to, susirgo COVID-19. Su trauma ir karščiuodamas net iki 40 laipsnių temperatūros jis vis tiek tęsė kopimą ir pasiekė viršūnę.
Dėl ekstremalių sąlygų kitos ekspedicijos metu net buvo apakęs viena akimi ir tris mėnesius nematė.
Šios patirtys priminė, kokia trapi gali būti žmogaus gyvybė aukštikalnėse, tačiau kartu parodė nepalaužiamą J. Narkevičiaus ryžtą.

Panevėžietis atskleidė ir skaudžią kalnų realybę. Kopiant į aukščiausias pasaulio viršūnes kartais tenka susidurti su liūdnais vaizdais – kalnuose lieka kūnai žmonių, kuriems nepasisekė sugrįžti. Tokios akimirkos primena, kokia pavojinga gali būti ši veikla, ir kaip svarbu kalnuose išlikti atsakingam, vertinti kiekvieną žingsnį bei gerbti gamtos jėgą.
Nepaprastai įdomu buvo išgirsti ir apie Justo kasdienę rutiną, treniruotes ruošiantis ekspedicijoms.
Jo dienotvarkė apėmė intensyvų fizinį pasirengimą – nuo plaukimo, siekiant didinti plaučių tūrį ir ištvermę, iki miego specialioje hipoksinėje palapinėje su deguonies kauke, taip pratinant organizmą prie sumažinto deguonies kiekio.
Ne mažiau svarbi ir rytinė rutina – ledo vonios, kuri padėjo pratinti kūną prie šalčio, nuolat lydinčio kopiant aukštikalnėse.

Susirinkusieji turėjo unikalią galimybę ne tik pamatyti ekspedicijų akimirkas nuotraukose, pajusti kalnų didybę, bet ir iš arti apžiūrėti, ar net pasimatuoti alpinisto atsivežtą įrangą – striukę, batus, pirštines, ledkirtį ir kitus daiktus, lydinčius kelionėse po aukščiausias pasaulio vietas.
Renginyje netrūko klausimų apie ekstremalių kelionių kasdienybę, šio pomėgio kainą, pavojingiausias situacijas, motyvaciją bei ateities planus.
Šis susitikimas tapo ne tik pažintimi su išskirtine asmenybe, bet ir priminimu, kad laisvė – tai galimybė svajoti, keliauti ir siekti aukščiausių tikslų.
