Kiek daugiau nei prieš metus Gruzijos parlamento rinkimuose dėl balsų varžėsi daugybė opozicinių partijų, keturios iš jų pateko į parlamentą, tačiau dabar septyni iš aštuonių didžiausių opozicinių partijų lyderių yra kalėjime, tremtyje arba jiems gresia baudžiamoji byla, rašo Reuters.
Perėjimas prie vienos partijos valdymo mažoje Pietų Kaukazo šalyje sukrėtė daugelį. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Gruzija prisistatė kaip auganti demokratija ir greitai pasitraukė iš Rusijos interesų sferos link Europos Sąjungos. Dabar, pasak Briuselio, Gruzija yra toliau nuo Vakarų nei bet kada posovietiniu laikotarpiu. Keli Gruzijos politikai ir diplomatai, kalbėję „Reuters“ apie pastarųjų mėnesių įvykius šalyje, teigė, kad Gruzija yra labai arti peržengimo ribą, kurią peržengus būtų itin sunku atkurti demokratiją.
Buvęs užsienio reikalų viceministras Sergis Kapanadzė pabrėžė, kad dabar šalis yra vos keli žingsniai nuo diktatūros.
Natalija Sabanadzė, kuri iki 2021 metų buvo Gruzijos ambasadorė ES, sakė, kad dešimtmečius, nepaisant karštų vidaus politinių diskusijų, visada buvo aišku, kad Gruzija priklauso Vakarams. Dabar to nebedaro. Apie valdančiąją partiją „Gruzijos svajonė“ ji sakė, kad jos atstovai suvokia, jog ES reikalaujama demokratizacija reiškia, kad kažkada valdžia neišvengiamai pereis į kitas rankas. „Jie to nenori. Ir iš tikrųjų kuria visiškai autoritarinį režimą”, – sakė Sabanadzė.
Tuo tarpu
partija „Gruzinų svajonė“ paskelbė, kad bando apsaugoti šalį nuo opozicijos veikėjų
kurie, anot valdančiosios partijos, bando ateiti į valdžią siekdami išprovokuoti karą su Rusija. Karo baimės ypač paaštrėjo 2022 metais Rusijai įvykus plataus masto invazijai į Ukrainą, o daugeliui gruzinų buvo priminta apie Rusijos agresiją 2008 metais, kai Tbilisio pakraštyje buvo dislokuoti Rusijos tankai.
Valdančiosios partijos atstovė Nino Tsilosani atkreipė dėmesį, kad Gruzija yra taikos uostas geopolitiškai labai sudėtingoje vietoje, o investuotojams ir šeimininkams reikia stabilumo. Tsilosani apkaltino opozicijos politikus rengiant perversmą.
Opozicija mano, kad dėl šalies posūkio į autoritarizmą kaltas „Gruzinų svajonės“ įkūrėjas Bidzinas Ivanišvilis, kuris taip pat kaltinamas bendradarbiavimu su Rusija. Būtent ten milijardierius 1990-aisiais užsidirbo turtus.
Gruzija yra strategiškai patogioje vietoje prie Juodosios jūros, o regioną kerta naftos ir dujų vamzdynai. Taigi šalis galėtų būti rimta žaidėja Vakarų pastangose nukreipti energijos išteklius nuo Rusijos. Jei po Sovietų Sąjungos žlugimo Gruzija gana sparčiai klestėjo dėl užsienio investicijų, tai dabar šalies atvirumas smarkiai sumažėjo, o pastaruosius dvejus metus užsienio investicijos nukrito iki tokio lygio, kokį paskutinį kartą matėme pačioje 2000-ųjų pradžioje.
Ekonomikos augimas dar nesustojo,
bet daugiausia dėl to, kad prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje į Gruziją įžengė daug Rusijos kompanijų.
Tačiau iš projekto pašalinus Vakarų vadovaujamą konsorciumą, naujo uosto statyba prie Juodosios jūros, kuris buvo laikomas potencialia tranzito jungties tarp Europos ir Azijos tašku, beveik sustojo. Naują konkursą laimėjo įmonė iš Kinijos, tačiau statybos praktiškai nebus tęsiamos.
Nors Tbilisis ir Maskva nepalaiko diplomatinių santykių, šiuo metu apie 45% naftos atkeliauja iš Rusijos (2012 m. iš Rusijos buvo importuota tik 8% Gruzijai reikalingos naftos). Buvęs JAV ambasadorius Gruzijoje Ianas Kelly sakė, kad Gruzija atvėrė duris Kinijai ir Rusijai.
Pastarosiomis savaitėmis „Gruzinų svajonė“ ėmėsi daugybės veiksmų, kad pašalintų tai, kas liko iš savo politinių oponentų. Trijų didžiausių opozicinių partijų areštai ir galimas uždraudimas atims bet kokią galimybę imtis veiksmų. Valdančioji partija taip pat nusitaikė į savo sąjungininkus ir partijos narius. Opozicinės Lelo partijos narys Grigolis Gegeliya sakė, kad Gruzija dingo ne tik iš Europos, bet ir iš tarptautinės scenos: „Mes prarandame savo šalį“.
Taip pat skaitykite: EK ataskaita: Gruzija tolsta nuo narystės ES
Sekite mus Facebook ir X!
