Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad Jūros šventės Klaipėdoje metu grupė „Loud Fish“, o drauge su ja ir būrys žmonių traukė rusiškas dainas.
Tiesa, organizatoriai sako apie tai sužinoję tik kitą dieną. Savo ruožtu „Loud Fish“ tikina repertuare neturintys atlikėjų, palaikančių karą.
Penktadienio vakarą Karlskronos aikštėje, netoli Pilies tilto, koncertavusios vaikinų grupės vaizdo įrašu savo feisbuko paskyroje pasidalino režisierius, prodiuseris Dominykas Kubilius.
„Jei čia dainavo ukrainiečiai ar lietuviai, ar negavę miesto leidimo nelegalūs gatvės muzikantai, tai situacijos visiškai nekeičia. Tuo metu, kai galų gale valstybė ėmė galvoti apie priemones, kaip stabdyti jau praloštą rusų kalbos invaziją, socialiniuose tinkluose plinta tokie vaizdai iš draugiškos rusiškoms dainoms Klaipėdos“, – piktinosi D. Kubilius.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ teigė, kad policijos pareigūnai liepos 25 dieną apie 23 valandą sulaukė pranešimo, jog Karlskronos gatvėje grojama rusiška muzika.
Pasak A. Grauslienės, pareigūnai įvykį apiformino nuotoliniu būdu ir šiuo metu tikslina aplinkybes.
Organizatoriai sužinojo kitą dieną
Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ laikinoji direktorė Živilė Putnienė LRT.lt sakė apie grupės pasirodymą sužinojusi šeštadienį po pietų. Anot jos, grupei leidimas nebuvo išduotas.
„Nuliūdino. Suvokdama situaciją, kad Jūros šventė didelė ir aš vienu metu negaliu būti įvairiose vietose, paprašiau policijos pagalbos. Pasidalinau informacija ir sakau: „Ar galėtumėte tiesiog pervažiuoti, pakontroliuoti?“ Tądien turėjo būti renginių ir visa kita, tad jei vėl atsirastų ta grupė, kad duotų informaciją“, – pasakojo Ž. Putnienė.
Ji teigė „Klaipėdos švenčių“ feisbuko paskyroje iškart paskelbusi įrašą, skelbiantį, kad toks elgesys Jūros šventėje nebus toleruojamas, o žmonės, pastebėję grupės vaikinus, prašomi apie tai pranešti. Tiesa, įrašas po kelių valandų buvo pašalintas.
„Po juo per kokią valandą atsirado, manau, 300 komentarų, palaikančių grupę ir panašiai, labai negatyvūs pasisakymai, labai netinkami“, – sakė Ž. Putnienė.
„Tokia veiksmų seka buvo dėl kelių priežasčių. Jei tai būtų bet kokie gatvės muzikantai, grojantys garsiai ir trukdantys kitam renginiui, į kurį investuojame pinigus, ir juolab tai labai svarbus mums renginys, jūrinis, bet kokiu atveju būtume susisiekę ir prašę arba išvis nekoncertuoti, arba labai tyliai.
Bet šioje situacijoje turime dar vieną aspektą – grupės repertuarą. Tai provokatyvūs dalykai, suvokiant, kokiame laikmetyje gyvename, kur esame, kokiame renginyje. <…> Jokiu būdu negirdėjau, apskritai nemačiau tos grupės, negirdėjau viso jų koncertinio turinio. Bet iš to, ką matėme, tai visi matėme, kas ten buvo“, – apibendrino pašnekovė.
„Loud Fish“: smerkiame karą ir palaikome Ukrainą
„Loud Fish“ atstovas LRT KLASIKAI patvirtino, kad dėl pasirodymo į Jūros šventės organizatorius nesikreipė.
„Apgailestaujame, kad nesusiderinome, nesusiskambinome. Nežinojome, kad reikia tai padaryti. 2023–2024 metais atvažiuodavome į Klaipėdą, rengdavome tokius pačius koncertus ir jokių problemų nebūdavo. Matyt, šįkart iki galo nepasidomėjome ir nepamatėme, kad kiekvienas gatvės muzikantas turi gauti akreditaciją“, – sakė atlikėjas.
Aiškindamas repertuaro pasirinkimą muzikantas teigė, kad grupė nuolat „filtruoja“ atlikėjus, palaikančius karą.
„Kai kažkoks naujas atlikėjas, kurio dainos būdavo mūsų repertuare, pradeda palaikyti karą ar sakyti apie tai kokius nors dalykus, mes iškart jo nebegrojame. Tai susiję su absoliučiai visais atlikėjais. Repertuaras yra labai atidžiai filtruojamas“, – tvirtino pašnekovas.
„Renkamės dainas, kurios yra apie meilę, tik apie pozityvius dalykus. Savo repertuaru norime atnešti tik pozityvias emocijas, jokiu būdu jokio negatyvo“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, visa „Loud Fish“ grupė smerkia karą ir palaiko Ukrainą.
Viceministras: reikia žiūrėti, kokios tai dainos
Kultūros viceministras Viktoras Denisenko LRT.lt sakė, kad Lietuvoje nėra diskriminacijos kalbiniu pagrindu, o vertinant situaciją reikėtų atsižvelgti į dainų turinį.
„Dėl to, kad buvo atliktos dainos rusų kalba, sakyčiau, reikėtų pirmiausia žiūrėti giliau – kokios tai dainos, koks jų turinys. Suprantama, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą rusų kalbos vertinimas kartais yra nevienareikšmiškas. Tačiau teisiniu požiūriu, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, neįmanoma ir negali būti diskriminacijos kalbiniu pagrindu“, – tvirtino viceministras.
LRT.lt primena, kad pastaruoju metu kilo diskusijų apie tai, ar rusų kalbos vartojimas vis labiau dominuoja viešojoje erdvėje ir kokias grėsmes tai gali kelti.
Taip pat skaitykite
„Nemačiau mokslinių tyrimų, kurie aiškiai parodytų, ar ji dominuoja, ar ne. Viskas, ką aš matau, yra toks asmeninis atskirų žmonių įspūdis. <…> Aš pats gyvenu Vilniuje ir Vilnius visada kalbėjo įvairiomis kalbomis. Aš asmeniškai nepastebėjau, kad atsirado kažkoks dominavimas. Visur, kur einu, mane aptarnauja lietuviškai. Pavyzdžiui, naudojuosi pavežėjų paslaugomis, tai jeigu nesusikalba lietuviškai, dažniausiai gali susikalbėti angliškai.
<…> Statistika, kiek man yra žinoma, rodo, kad, tarkime, Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje net sumažėjo. Tie, kas vartoja rusų kalbą, nebūtinai yra žmonės, atvykę iš Rusijos“, – sakė V. Denisenko.
• Daiva Gabrilavičiūtė, LRT.lt, Marius Eidukonis, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“, LRT.lt Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę, užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LRT | .lt“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
