Estijos infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas paneigė pranešimus, kad Latvija, siekdama sutaupyti pinigų, tam tikrose „Rail Baltica“ atkarpose planuoja palikti senus, europinių standartų neatitinkančius bėgius, rašo ERR News.
Planuojama, kad visose trijose Baltijos šalyse europinės vėžės bėgiai, sujungsiantys Taliną su Lenkijos siena, bus baigti per artimiausius penkerius metus. Dabar pasklido kalbos, kad Latvija ieško būdų sutaupyti, o neoficialus siūlymas atkarpoje tarp Skultės ir Salaspilio išsaugoti esamą vėžės plotį, atitinkantį rusiškus standartus. Tai reikštų, kad tektų įsigyti traukinių, galinčių važiuoti abiejų tipų bėgiais.
„Rail Baltica“ dalyviai iš Estijos pusės nurodė, kad toks pasiūlymas su partneriais nebuvo aptartas. „Rail Baltica Estijos“ vadovas Anvaras Salometsas laidai „Aktualioji kamera“ gruodžio 6 d. sakė negalintis atmesti galimybės, kad geležinkelių entuziastai kažkur Latvijoje mąsto anapus, o kai kurie pasiūlymai ribojasi su fantazijų pasauliu: „Neatmetama galimybė, kad tokios idėjos kažkur egzistuoja, tačiau tarp partnerių apie tai suprantamai diskusijų, susitarimų ir sprendimų nebuvo.
Ministras taip pat pakartojo Salomečio komentarus ir nurodė, kad neįsivaizduoja, iš kur Latvijos žiniasklaida gavo tokią informaciją. Leisas teigė, kad visa pagrindinė trasa visose trijose Baltijos šalyse bus nutiesta su europinio standarto vėžės bėgiais, ir tai yra projekto esmė. Jis pridūrė, kad su Latvijos susisiekimo ministru kalbėjosi gruodžio 5 d.
kurie patvirtino, kad oficiali pozicija nepasikeitė.
Latvija planuoja panaudoti paskolą „Rail Baltica“ finansuoti ir svarsto galimybę bendradarbiauti su privačiu sektoriumi. Tačiau daugelis klausimų dar neišspręsti, o pastangos ieškoti būdų sutaupyti tikrai bus tęsiamos. Salomets pažymėjo, kad Latvijoje pradėti statybos darbai, tačiau pabrėžė, kad tektų paspartinti tempą.
Estija planuoja visos pagrindinės trasos statybos darbus pradėti iki kitų metų vasaros. S. Salometas teigė, kad tempui palaikyti reikės rimtų finansinių vyriausybės sprendimų, o šiuo metu trūksta 100–150 mln. Jis teigė, kad visas reikalingas finansavimas 2027 metams dar nėra užtikrintas, apie tai bus kalbama kitą vasarą ir rudenį. „Norint išlaikyti tempą, turi būti užtikrintas finansavimas. Techninės galimybės yra”, – pridūrė Salomets.
Infrastruktūros ministras nurodė, kad po metų, kai bus patvirtintas 2027 metų biudžetas, bus galima skirti trūkstamą finansavimą. Ministras pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu viskas juda į priekį įprastu ritmu, todėl svarbu taip tęsti iki 2028 metų, siekiant gauti tolesnį Europos Sąjungos finansavimą.
Taip pat skaitykite: Slapti terminai ir didėjančios išlaidos: Susisiekimo ministerija aiškina „Rail Baltica“ chaosą
Sekite mus Facebook ir X!
