Vyriausybė antradienį pritarė Susisiekimo ministerijos (SM) parengtoms Rail Baltica projekto įgyvendinimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama stiprinti projektų valdymą, apibrėžiant kitų su projekto įgyvendinimu susijusių ministerijų atsakomybę.
Ministerijos teigimu, remiantis nacionalinių ir Europos Sąjungos (ES) auditų išvadomis, Latvijai iki šiol trūko veiksmingos „Rail Baltica“ valdymo sistemos, o tai neigiamai paveikė projekto savalaikį įgyvendinimą per turimą finansavimą ir terminus.
Apie būtinybę plėsti projekte dalyvaujančių institucijų skaičių buvo kalbėta ir Parlamentinėje tyrimo komisijoje, kurios galutinėje ataskaitoje akcentuojamas nepakankamas kitų ministerijų įsitraukimas. SM pabrėžia, kad kiekviena ministerija turėtų teikti paramą savo kompetencijos sferoje.
Pagal siūlomus pakeitimus Finansų ministerija (FM) padės TM užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą, ES politikos priemones, kitą tarptautinę finansinę pagalbą, papildomus finansavimo šaltinius. Užsienio reikalų ministerija (URM) rems tarpvalstybinių ir tarpvyriausybinių sutarčių derybas ir sudarymą.
Teisingumo ministerija (TM) teiks konsultacinę pagalbą dėl registracijos
nekilnojamojo turto, reikalingo „Rail Baltica“ įgyvendinimui. Klimato ir energetikos ministerija (MKM) padės tvarkyti elektros tiekimo infrastruktūrą, taip pat planuoti ir įgyvendinti klimato ir energetikos projektus, finansuojamus iš tarptautinių ir kitų su projektu susijusių instrumentų.
Krašto apsaugos ir karinio mobilumo koordinavimą užtikrins Krašto apsaugos ministerija (KAM), aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros klausimus spręs Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija (VARAM), o Ekonomikos ministerija (AM) teiks paramą su „Rail Baltica“ susijusiais statybos klausimais.
Ministerija pažymi, kad „Rail Baltica“ įgyvendinimo įstatymas įsigaliojo 2022 m. lapkritį, todėl reikia atnaujinti projekto apimtį ir valdymą. TEN-T reglamente ir Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime numatyta, kad pirmasis „Rail Baltica“ etapas turi būti baigtas iki 2030 m. gruodžio 31 d. Tačiau ankstesniame ministrų kabineto sprendime, nustatančiame šį etapą, pagrindinės linijos prijungimas prie Rygos nebeapima.
Todėl pakeitimais paaiškinama, kad 1-uoju etapu bus užtikrintas funkcionalus tarpvalstybinis ruožas
Europinės vėžės geležinkelis, jungiantis Latviją su Estija ir Lietuva, o 2 etapas apims likusią infrastruktūrą Latvijoje.
Vyriausybė taip pat patvirtina, kad projekto įgyvendinimas vyks pagal turimą finansavimą. Įstatymo projekte nurodoma, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra turi būti dvejopo naudojimo – aptarnauti ir civilinį transportą, ir karinį mobilumą.
Atsižvelgiant į veiklos mastą, įskaitant savivaldybėms perduotą turtą, įstatymas leis projektą finansuoti ne tik iš ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų, bet ir iš kitų šaltinių, tokių kaip finansinių institucijų paskolos, savivaldybių biudžetai, privatus finansavimas, aukos, dovanos.
Ministerija aiškina, kad tokie papildomi finansavimo šaltiniai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie nedaro neigiamos įtakos valdžios sektoriaus biudžeto balansui arba jei neigiamas poveikis yra kompensuojamas, laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo ir ES fiskalinių taisyklių.
Pataisos taip pat pirmą kartą nustato „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo sąlygas.
Projekto metu pastatyta infrastruktūra ir su jais susiję statiniai priklausys Latvijos valstybei, atstovaujamai Susisiekimo ministerijos.
Tais atvejais, kai privačiai valdomoje žemėje „Rail Baltica“ lėšomis statomi statiniai ar inžinerinės komunikacijos, nuosavybės teisės bus registruojamos žemės savininko vardu, neatsižvelgiant į tai, kas inicijavo statybas. Jeigu įgyvendinant projektą būtina rekonstruoti, perkelti ar nugriauti privačius statinius, gali būti investuojama, kad paveiktas turtas būtų atkurtas iki lygiavertės funkcinės būklės.
Ministerija taip pat kartoja, kad „Rail Baltica“ viešojo naudojimo geležinkelių infrastruktūra yra nacionalinio intereso objektas. Informacija apie infrastruktūrai funkcionuoti reikalingas teritorijas skelbiama Teritorijų plėtros planavimo informacinės sistemos (TAPIS) svetainėje adresu www.tapis.gov.lv.
Viešųjų konsultacijų metu gyventojai šiuo metu gali pareikšti savo nuomonę dėl statybų planų, leidžiant savivaldybėms statybos leidimuose nustatyti papildomas sąlygas. Tačiau ministerija tvirtina, kad tokios sąlygos gali vilkinti ir apsunkinti statybas. Todėl pataisos numato, kad viešosios konsultacijos dėl „Rail Baltica“ viešojo naudojimo geležinkelio ir su juo susijusios infrastruktūros tiesimo nebus rengiamos.
Pakeitimai taip pat leidžia aplinkosaugos procedūras, susijusias su „Rail Baltica“ infrastruktūros statyba atlikti kartu su projektavimo darbais, tačiau
ne vėliau kaip patvirtinus projekto atitiktį vykstančiame statybos procese.
Kaip pranešta anksčiau, „Rail Baltica“ pirmojo etapo kaina Baltijos šalyse gali siekti 14,3 milijardo eurų, iš kurių 5,5 milijardo – Latvijoje. Tačiau dėl techninio optimizavimo ir kitokio efektyvumo galima sutaupyti iki 500 mln.
Remiantis naujausia kaštų ir naudos analize, bendros projekto išlaidos Baltijos šalyse gali siekti 23,8 mlrd. eurų, palyginti su ankstesniu 2017 m.
Projektas „Rail Baltica“ numato europinės standartinės vėžės geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, jungiančią Baltijos šalis į platesnį Europos geležinkelių tinklą. Projekte numatyta nauja 870 kilometrų ilgio linija, kurios vėžės plotis yra 1435 mm, o maksimalus traukinio greitis – 240 km/h.
Taip pat skaitykite: KNAB aiškinasi, kodėl „Rail Baltica“ byla stringa – politikų akiratyje
Sekite mus Facebook ir X!
