Maisto kainos Latvijoje per dvi savaites gali kilti iš tikrųjų, per dvi savaites, ekonomikos ministras Viktorsas Valainis (ZZS) antradienį sakė memorandumo, susijusio su maisto kainų mažinimo, memorandumo pasirašymo ceremonijoje.
Tačiau maisto kainų palyginimo įrankio įgyvendinimas užtruks ilgiau.
Memorandumą Ekonomikos ministerijoje (EM) pasirašė ministras Valainis, Noris Krūzītis, Latvijos maisto mažmenininkų asociacijos vykdomasis direktorius Jānis Endziņš, Latvijos dairijos ūkininkų Centrinės sąjungos pirmininkas, Latvijos dairijos dairijos rūmų pirmininkas.
Kiti pasirašiusieji buvo Latvijos maisto kompanijų federacijos pirmininkas Ināra šure, Guntis Gūtmanis, Žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos pirmininkas, Juris Lazdiņš, „Farmers“ parlamento valdybos pirmininkas Zaiga Liepiņa, Vartotojų teisių apsaugos centro ir kitų partnerių direktorė.
Memorandume aprašomas mažos kainos maisto krepšelio įvedimas, nacionalinio kainų palyginimo įrankis ir priemonės, skirtos padidinti vietoje pagamintų prekių dalį parduotuvėse.
Mažos kainos maisto krepšyje bus bent vienas produktas iš kiekvienos iš 10 kategorijų, garantuojama, kad jis bus mažiausios kainos prekė savo kategorijoje.
Produktai krepšyje bus reguliariai pasukami su kitais tos pačios kategorijos daiktais.
Valainis pabrėžė, kad kainų palyginimo įrankis skatins mažmenininkų konkurenciją. Mažmenininkai turės pateikti dienos kainų duomenis Centriniam statistikos biurui (CSB), kuris vėliau paskelbs duomenis. Informacija bus prieinama kainų palyginimo platformoms ir Ekonomikos ministerijos svetainėje.
Tačiau norint įgyvendinti šią priemonę, reikės pakeitimų vartotojų teisių apsaugos įstatymui, kad mažmenininkai įpareigotų pateikti duomenis CSB, taip padidinant rinkos skaidrumą ir konkurenciją.
Valainis pažymėjo, kad Danijoje, kur veikia mažmeninės prekybos įmonė „Salling Group“ („Rimi“ savininkas), panašaus palyginimo įrankio įvedimas sumažino maisto kainų 17% sumažėjimą ir padėjo sumažinti infliaciją.
Į memorandumą taip pat įeina planai skatinti vietoje pagamintą maistą.
Valainis pareiškė, kad Ekonomikos ministerija ir jos agentūros nedelsdama pradės stebėti situaciją, kad įvertintų poveikį.
Ministerija nuo 2023 m. Lapkričio mėn. Dirbo su maisto kainų mažinimo priemonėmis bendradarbiaudama su Konkurencijos taryba (KP), Vartotojų teisių apsaugos centru (PTAC) ir Žemės ūkio ministerija (ZM).
Tikslas yra sumažinti 20 proc. Kainas pagrindinėse maisto produktų grupėse ir padidinti vietinių produktų dalį parduotuvėse.
Nors iš pradžių ministerija pasiūlė įstatymų leidybos pakeitimus, pramonės suinteresuotosios šalys pasiūlė pasiekti tikslus savanoriškai bendradarbiaudami. „Žvelgiant iš EM perspektyvos, nesvarbu, ar rezultatas atsiranda dėl įstatymų leidybos pakeitimų, ar pačių mažmenininkų iniciatyvos“, – sakė A. Valainis.
Ekonomikos ministerija įsipareigojo prižiūrėti memorandumo įgyvendinimą ir pažadėjo atidėti pasiūlytus nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymo pakeitimus, jei memorandumas pasiekia savo tikslus.
Žemės ūkio ministras Armandsas Krauze'as (ZZS) patvirtino, kad Žemės ūkio ministerija taip pat stebės, kaip atitiktis memorandumui.
Rūmų pirmininkas Jānis Endziņš pareiškė, kad tiek mažmenininkai, tiek gamintojai mano, kad įstatymai neturėtų trukdyti nustatyti kainų nustatymą, o memorandumo pasirašymas buvo logiška alternatyva.
Iš pradžių mažesnės kainos su didėjančiu vietiniu turiniu parduotuvėse atrodė nesuderinami, pažymėta Endziņš, tačiau buvo rasti veiksmingi sprendimai.
Taip pat buvo svarbu užtikrinti, kad susitarimas nepažeis konkurencijos įstatymų – KP patvirtino, kad memorandumas atitinka reglamentus.
Į memorandumą įeina organizacijos, atstovaujančios maždaug 75–80% rinkos, įskaitant „Top!“, Elvi Latvija, Aibe, Narvesen, Maxima, Lidl, Rimi ir kt. Ministerija vis dar derasi su dar neįtrauktais mažmenininkais.
Endziņš pridūrė, kad pagrindiniai mažmenininkai laukia gegužės 28 d. Iš „Saeima“ ekonominio, žemės ūkio, aplinkos ir regioninės politikos komiteto sprendimo dėl to, ar vykdyti nesąžiningos prekybos praktikos įstatymą. Mažmenininkai yra pasirengę pasiekti memorandumo tikslus, jei nebus priimami nauji teisės aktai.
Sociologijos tyrimas įvertins, ar vartotojai pastebės mažos kainos maisto krepšį parduotuvėse ir ar keičiasi jų lojalumas vietiniams produktams.
Kovo mėnesį Saeimos ekonominis komitetas paprašė Ekonomikos ministerijos peržiūrėti siūlomus pakeitimus dėl konstitucinių problemų, kurias iškėlė Parlamento teisinis biuras.
Siūlomame įstatymo projekte buvo siekiama skatinti sąžiningos prekybos praktiką, užtikrinti vienodą konkurenciją maisto mažmeninėje prekyboje ir subalansuoti santykius, kai ekonomiškai dominuojantys pirkėjai nesąžiningai išnaudoja tiekėjus.
Pataisose būtų uždrausta pirkėjų diskriminacinė praktika, užtikrinant vienodus gydymo ir panašių panašių produktų terminus. Jie taip pat siekė išsiaiškinti esamą nesąžiningą praktiką, apriboti vienašalius sutarčių pakeitimus ir padidinti baudas iki 4% metinės grynosios apyvartos, o mažiausia – 700 eurų bauda.
Taip pat skaitykite: Neteisingas vyras metus praleidžia už grotų – klaidinga tapatybė seksualinės prievartos atveju
Sekite mus „Facebook“ ir X!
