Trečiadienį „Saeima“ priėmė įstatymą paskutiniame skaityme apie Latvijos pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti, saugoti ir gaminti prieš asmenis.
Įstatymo projektas buvo svarstomas pagal pagreitintą procedūrą dviejuose skaitymuose.
Tikimasi, kad Užsienio reikalų ministerija koordinuos pasitraukimo dokumentų pateikimą valstybėms Konvencijos šalims, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir JT saugumo tarybai bendradarbiaudama su Estijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijomis.
Konvencija buvo priimta Osle 1997 m. Rugsėjo 18 d. Ir įsigaliojo 1999 m. Daugiau nei 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstijų, prisijungė prie konvencijos. Tačiau Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas neturi.
Konvencijos valstybės šalys jokiomis aplinkybėmis niekada jokiomis aplinkybėmis naudotis priešpriešų kasyklomis, taip pat kurti, gaminti, įsigyti, išlaikyti, išlaikyti, atsargų kaupimąsi ar tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti. Jie taip pat įsipareigoja nepadėti, neskatinti ar paskatinti niekam užsiimti bet kokia konvencijos uždrausta veikla. Kiekviena valstybinė partija taip pat įsipareigoja sunaikinti visas kovos su asmenis kasyklas pagal Konvencijos nuostatas.
Tuo metu, kai Latvija įstojo į Otavos konvenciją, nebuvo jokių karinių, strateginių ar saugumo sumetimų, kurie negalėtų prisijungti. Tačiau užsienio reikalų ministerija pažymi, kad nuo to laiko pasikeitė saugumo padėtis Baltijos regione.
Ministerija pabrėžia, kad pradėdama visos masto agresiją prieš Ukrainą, Rusija parodė, kad ji negerbia suverenių sienų ar tarptautinės teisės. Todėl Latvijoje būtina išlaikyti pasirinkimo laisvę ir lankstumą naudoti įvairias ginklų sistemas ir sprendimus, kad sustiprintų atgrasymą ir nacionalinę gynybą.
Remdamasis karu Ukrainoje, ministerija pabrėžia, kad ne valdomų kovos su asmens kasyklomis derinys su kitomis kasyklų ir ginklų sistemomis padidina gynybos pajėgų mirtingumą ir padeda atidėti ar sustabdyti masinius Rusijos judėjimus. Ministerija daro išvadą, kad esant dabartinėms regioninio saugumo sąlygoms Otavos konvencija riboja Latvijos gynybos galimybes, visiškai neįtraukdama anti-Personnel kasyklų kaip veiksmingos karinės gynybos priemonės.
Užsienio reikalų ministerija priduria, kad pasitraukimo iš konvencijos klausimas taip pat iškėlė ir kitose regiono šalyse, ir tai suteikia galimybę priimti koordinuotą ir vieningą sprendimą.
Konvencija leidžia kiekvienai valstybės šaliai pasitraukti pagal savo nacionalinį suverenitetą. Pranešimas apie pasitraukimą turi būti išsiųstas visoms kitoms valstybių šalims, JT generaliniam sekretoriui ir JT saugumo tarybai. Ištraukimas įsigalioja šešis mėnesius nuo depozitoriumo pranešimo. Po to Latvija turės teisę naudotis, įsigyti ar gaminti anti-asmeninių kasyklų.
Ministerija pabrėžia, kad Latvija ir toliau gerbs savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant humanitarinę teisę ir užtikrins savo saugumo poreikius.
Ministerija taip pat pažymi, kad bet koks galimas nepriimamų anti-asmeninių kasyklų įsigijimas, dislokavimas ar naudojimas priklausys nuo karinės logikos ir būtinybės, taip pat gynybos pajėgumų plėtros prioritetų ir turimo finansavimo.
Gynybos ministras Andrisas Sprūdas pakomentavo, kad pasitraukus iš Otavos konvencijos, Latvija galėjo įsigyti tokias kasyklas iš Lenkijos ar Suomijos arba potencialiai jas surinkti šalies viduje.
Taip pat skaitykite: „Pirmiausia kenčia“ – Rusijos šnipų vadovas kelia grėsmę Lenkijai ir Baltijos šalių valstybėms
Sekite mus „Facebook“ ir X!
