Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kurios gerokai apribotų galimybę mokytis nuotoliniu būdu pirmoje pradinio ugdymo pakopoje – 1–6 klasių mokiniams, praneša prezidento patarėjas Mārtiņš Drēģeris.
Prezidentė pažymi, kad, susipažinus su įstatymo tekstu, parengiamąja medžiaga, teikimo antrajai peržiūrai svarstyti posėdyje išsakytomis nuomonėmis, pagirtinas įstatymų leidėjo sprendimas imtis kryptingų veiksmų gerinant švietimo kokybę. Jis taip pat teigiamai vertina Švietimo įstatyme vartojamos terminijos, apibūdinančios ugdymo formas, patikslinimą, mokymosi procese dalyvaujančių šalių, tarp jų ir tėvų, atsakomybės ir bendradarbiavimo principų išaiškinimą, taip pat Ministrų kabinetui (MK) pavestą užduotį nustatyti aiškesnius ir vienodesnius nuotolinio mokymosi švietimo kokybės reikalavimus.
Prezidentė taip pat pritaria įstatymų leidėjo ketinimui skatinti pasirinkti ugdymo formatą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus tam tikrame amžiuje ir konkrečioje situacijoje, teigiama prezidentės laiške Saeimos pirmininkei Daigai Mieriņai (ZZS).
Kartu Prezidentė atkreipia dėmesį į tai, kad tokie esminiai ugdymą reglamentuojančios teisinės bazės pakeitimai, kurie tiesiogiai liečia mokinius ir jų tėvus, savivaldybes ir ugdymo įstaigas, turi būti įgyvendinami itin kruopščiai, užtikrinant pakankamą teisinį aiškumą, nuspėjamumą ir protingą įgyvendinimo terminą.
Tai leistų visoms susijusioms šalims tinkamai pasiruošti.
Prezidentės rašte nurodoma, kad šiuo metu įstatyme reikalaujama, kad naujasis nuotolinio mokymosi pirmoje bendrojo pagrindinio ugdymo pakopoje reglamentas vaikams, planuojantiems eiti į 1 klasę, galiotų jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Tai, pažymi prezidentė, ministrų kabinetui ir savivaldybėms palieka labai trumpą laiką pasiruošti įgyvendinimui. Tuo pačiu metu šeimos, kurios turi priimti sprendimus dėl savo vaikų pradėjimo lankyti mokyklą, susiduria su netikrumu dėl nuotolinio mokymosi ir šeiminio mokymosi procedūrų ir kriterijų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šių teisinių pakeitimų įvedimas sutampa su švietimo finansavimo modelio reformos įgyvendinimu, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tiek tėvams, tiek ugdymo įstaigoms laiku ir informuotai suvokti galimas naujojo reguliavimo pasekmes bei atitinkamai pasirengti“, – teigiama Prezidentės rašte.
Prezidentės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad esminiai naujojo reglamento elementai – tarp jų ir savivaldybių vertinimų tvarka bei kriterijai – vis dar bus nustatyti ministrų kabineto nuostatuose, kyla susirūpinimas, ar planuojami pakeitimai realiai gali būti visiškai ir kokybiškai įgyvendinti iki šių metų rugsėjo 1 d.
Kaip pažymi prezidentė, būtų nepriimtina, kad nepakankamai parengtas švietimo kokybę gerinančio reguliavimo įgyvendinimas trukdytų efektyviai ginti vaiko interesus. Todėl
įstatymų leidėjas turėtų apsvarstyti galimybę pakeitimus pradėti taikyti ne 2026 m. rugsėjo 1 d., o vėliau.
Kartu, prezidentės nuomone, netikslinga būtų tikslinti įstatyme nustatytą terminą, per kurį Ministrų kabinetas turi priimti nuostatas, apibrėžiančias tvarką ir kriterijus, kuriais vadovaudamosi savivaldybės vertina, ar nuotolinis mokymas ar ugdymas šeimoje atitinka geriausius vaiko interesus. Šiuo metu šis terminas nustatytas iki 2026 m. gegužės 15 d. Savalaikis šių ministrų kabineto nuostatų priėmimas yra esminė sėkmingo pakeitimų įgyvendinimo prielaida, nes tai suteiktų teisinio aiškumo ir nuspėjamumo šeimoms, savivaldybėms ir ugdymo įstaigoms bei leistų pasirengti praktiniam naujosios sistemos taikymui“, – tikina Rinkėvičs.
Laiške pažymima, kad įstatymų leidėjas nusprendė švietimo šeimoje galimybę reglamentuoti Švietimo įstatyme. Konkrečiai, įstatymas numato, kad pirmosios bendrojo pagrindinio ugdymo pakopos šeimoje gali būti mokiniai, gavę savivaldybės įvertinimą, patvirtinantį, kad vienerius mokslo metus ir dėl ypatingų aplinkybių – socialinių, su sveikata susijusių, susijusių su galimybe mokytis ar kitų reikšmingų veiksnių – mokymasis namuose atitinka vaiko interesus.
Kartu įstatymas numato, kad sprendimą dėl šios ugdymo formos leistinumo priims savivaldybė, o ne ugdymo įstaigos vadovas, kaip buvo iki šiol. Atsižvelgiant į tai, ruošiantis įgyvendinti pakeitimus, būtina užtikrinti, kad esant tokioms pat objektyviai pagrįstoms aplinkybėms,
vien sprendimus priimančio asmens pasikeitimas pats savaime reikšmingos įtakos vertinimo rezultatui neturi
dėl švietimo šeimoje galimybės, pabrėžia prezidentė.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad naujai įvedama Švietimo įstatymo 8 straipsnio 22 dalis ir savivaldybės vertinimas taikomi tiek nuotoliniam mokymuisi, tiek mokymuisi šeimoje, o įstatymo 9 straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis taikomas tik nuotoliniam mokymuisi pirmojoje pagrindinio ugdymo pakopoje, būtina įvertinti, ar panašus pereinamasis laikotarpis reikalingas ir savivaldybių vertinimams, susijusiems su ugdymu šeimoje, LR Prezidento raštas.
Kaip pranešta anksčiau, pataisomis siekiama išaiškinti ugdymo formas ir sustiprinti teikiamo ugdymo kokybę. Pakeitimais numatoma „mokymą neakivaizdiniu būdu“ pakeisti neakivaizdiniu mokymu vietoje, kartu įvedant mišrųjį mokymąsi. Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas pažymi, kad tai leis lanksčiai organizuoti mokymosi procesą, derinant įvairias mokymosi priemones ir metodus, įskaitant nuotolinius elementus ar mokymąsi internetu. Toks reglamentavimas taip pat praplės galimybes teikti kokybišką išsilavinimą vietoje, pabrėžia komitetas.
Mišraus mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką nustatys ministrų kabinetas.
Pataisos taip pat patikslina įtraukųjį ugdymą, skatinantį visų besimokančiųjų dalyvavimo galimybes, taip pat tėvų vadovaujamą ugdymą, kurio tvarką ir sąlygas nustatys ministrų kabinetas.
Kartu pataisomis nustatomas griežtesnis ir aiškesnis nuotolinio mokymosi reglamentavimas.
1–6 klasėse mokiniams, gavusiems savivaldybės įvertinimą, patvirtinantį ypatingas aplinkybes, kurioms esant ši ugdymo forma atitinka vaiko interesus, nuotolinis mokymasis arba mokymas šeimoje bus leidžiamas tik vienerius metus. Tai gali būti socialinės, sveikatos, prieinamumo ar kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių savivaldybė turės pareikšti nuomonę.
Savivaldybės taip pat galės pratęsti laikotarpį, kuriam bus suteiktas įvertinimas. Savivaldybių vertinimų kriterijus ir tvarką ketina nustatyti ministrų kabinetas.
Nuotoliniu būdu taip pat galės mokytis nuolat užsienyje gyvenantys vaikai, taip pat jau 18 metų sulaukę, bet pagrindinio išsilavinimo dar neįgiję mokiniai.
„Nors nuotolinis mokymasis turi keletą privalumų, dėl kurių jis patrauklus daugeliui mokinių ir tėvų, pavyzdžiui, lankstumas renkantis mokymosi laiką ir vietą,
įgyto išsilavinimo kokybė dažnai nukenčia, kaip rodo centralizuotų egzaminų rezultatai“.
Aiškina Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkė agita zariņa-stūre (nauja vienybė).
Saeimos spaudos tarnybos nurodytais duomenimis, nuotoliniu būdu besimokančių mokinių egzaminų rezultatai yra žymiai mažesni. Nuotolinio mokymosi mokyklose 84% visų laikiusiųjų matematikos egzaminą balas yra žemesnis už šalies vidurkį. Kai kuriose mokyklose net 38% egzaminų laikytojų nesugeba pasiekti net 10% balo. Panašiai, remiantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte surinkta informacija, 69% latvių kalbos egzaminų laikytojų ir 63% anglų kalbos egzaminų laikytojų, studijavusių nuotoliniu būdu, balai yra žemesni už šalies vidurkį.
Mokymasis asmeniškai yra labai svarbus, pabrėžia pataisų autoriai, nes tai suteikia didesnes tiesioginės mokytojų paramos galimybes. Nuotoliniame mokyme vaikams taip pat sunkiau visapusiškai ugdyti socialinius įgūdžius – bendravimo su bendraamžiais, mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais, kurie padeda ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo ir empatijos įgūdžius. Be to, mokyklose sukuriama struktūrizuota aplinka su kasdienybe, padedančia ugdyti drausmę ir laiko planavimo įgūdžius, taip pat per sporto užsiėmimus užtikrinamas fizinis aktyvumas, skatinantis fizinį vystymąsi ir sveikatą.
Švietimo ir mokslo ministerijos turimais 2024 metų duomenimis, pagrindinio ugdymo lygmenyje nuotoliniu būdu mokėsi 3500 mokinių, o visose ugdymo pakopose bendras skaičius siekė 12800 mokinių.
Ministrų kabinetas nustatys kriterijus ir tvarką, pagal kurią mokyklos gali siūlyti nuotolinį mokymąsi,
įskaitant reikalavimus techninei aplinkai ir mokymosi medžiagos rengimui, taip pat nuolatiniam kasdieniniam mokinių dalyvavimui ir pagalbai, nurodant tiesioginio kontakto proporciją ir kokybę. Šie reikalavimai taip pat apims mokytojų darbo ir grįžtamojo ryšio mokiniams bei jų tėvams teikimo kriterijus.
Kabinetui taip pat pavesta nustatyti reikalavimus nuotoliniam latvių kalbos, Latvijos istorijos ir kultūros bei Latvijos gamtos ir geografijos ugdymo programų teikimui užsienyje gyvenantiems mokiniams.
Perėjimas prie naujo nuotolinio mokymo reglamento vyks palaipsniui. Naujos taisyklės 1 klasei įsigalios nuo kitų mokslo metų. Nuo 2027 m. rugsėjo 1 d. naujasis reglamentas bus taikomas ir 2 ir 4 klasėms; nuo 2028-09-01 iki 3 ir 5 klasių; ir nuo 2029-09-01 iki 6 klasės taip pat.
Taip pat skaitykite „Nedidinti mokesčiai? Latvijos finansų ministras paaiškina valstybės skolos situaciją
Sekite mus Facebook ir X!
