Europos Komisijos (EB) pasiūlymas dėl ilgalaikės Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 m. Kyla daug rimtų klausimų.
Ypač todėl, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas sumažės maždaug 20 procentų. (Palyginti su 2021–2027 m.) Ir dėl skirto įkurti naują fondą.
Iki šiol Lietuvos ir daugelio kitų valstybių narių žemės ūkio ministrai tvirtai užėmė bendrą poziciją būsimuose kertiniuose akmenimis apie bendrosios žemės ūkio politikos (CAP).
Vienas iš tokių pavyzdžių yra bendras 20 ES žemės ūkio ministrų, pasirašytų birželio pradžioje, deklaracija. EB siunčiamas pranešimas yra labai aiškus – viršutinė riba turi būti atskira ir stipri politika, turinti pakankamą finansavimą, kuris atitinka nustatytus tikslus.
„Deja, EB to negirdėjo. Sunku suprasti, kai esamas geopolitinis kontekstas nuolat pabrėžia maisto tiekimo svarbą, tačiau siūloma sumažinti finansavimą. Tai yra nesusipratimas. Fondų mažinimas gali neigiamai paveikti maisto gamybą, padidinti maisto kainą ir sujungti kaimo plėtrą. Sienų valdymas, darymas, žemės ūkis ir pan. Baigtųsi viršutinės ribos finansavimas, kuris nebus perskirstytas į kitus poreikius?
Anot EB, finansavimo derinys į vieną didelį fondą suteiks valstybių narių lankstumo greičiau reaguoti į iššūkius, tačiau ministras pirmiausia pabrėžia, kad ministras norėtų vykti kitur – planuoti ir administruoti paramą.
Galutinį pasiūlymų vertinimą taip pat apsunkina tai, kad dar neaišku, koks bus konkretus Lietuvos finansavimas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Šiuo metu ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama pagal CAP strateginį planą, apimantį abiejų CAP finansavimą, tai yra, viskas yra sutelkta į vieną dokumentą. Ateityje tokio plano nebus.
Vietoj to, jis sudarytų nacionalinį ir regioninį partnerystės planą, apimantį visas naujai sukurto fondo sritis. Palaikymas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai būtų tik vienas iš ingredientų. Rengdamas šį planą EB pateiks rekomendacijas, kurias turėtų pasiekti kiekviena ES valstybė narė, kokias reformas įgyvendinti.
„Akivaizdu, kad siūloma dirbti remiantis ekonominio gaivinimo ir pasipriešinimo modeliu (EGADP). Kaip tai turėtų būti su politiniu supaprastinimu? EGADP buvo labai sudėtingas ir ilgas procedūrinis, palyginti su kaimo vystymosi vystymuisi. Tai neatrodo teisingas kelias. BŽŪP kiekis išlieka politikoje, tai yra lapas ir įsipareigojimas ūkininkų konsultavimo inicijoms, neturint garantijų lėšų.
Vienas iš pagrindinių klausimų yra tiesioginių mokėjimų suvienijimas tarp valstybių narių. Lietuva ir toliau laikysis šio prioriteto.
„Mes tęsiame bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, kalbėdami vienu balsu. Mūsų bendra pozicija atsispindėjo paskelbiant Baltijos valstybių žemės ūkio ministrus, kuriuos mes pasirašėme balandžio mėn. Neaiškūs.
Visas dokumentų rinkinys, susijęs su daugelio metų finansine programa Galutinis rezultatas gali pasikeisti.
„Pasiūlymų pateikimas yra kelio pradžia. Mes esame pasirengę konsultuotis su savo sektoriaus atstovais ir ginti Lietuvos interesus. Mes ir toliau laikysimės nuoseklios krypties – reikalaujame, kad viršutinė riba būtų atskira, tvirta ir tinkamai finansuojama ES politika. Ir sektorius augs.
Ministras pabrėžia, kad ateityje pasiūlymų dėl bendros žuvininkystės politikos (CRP) įgyvendinimo atveju yra panašių baimių kaip ir CAP.
„BRP yra reguliuojamas ES lygiu. Visi reikalavimai uždirba didelę finansinę naštą Lietuvos žuvininkystės sektoriui ir nacionaliniam biudžetui. Galų gale, ši sritis yra labai svarbi maisto tiekimui.
• Leidinį dalijasi Lietuvos regioninis naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Galite rasti daugiau naujienų sau ir savo miestui svetainėje www.miestonaujienos.lt.
