Birželio 23 d baigta Tas Izraelis galėjo pažeisti žmogaus teises, pažeidus ES Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį. Tačiau įvykus įvykiui, tokie susirūpinimas buvo aplenktas dėl Izraelio ir JAV konflikto prieš Iraną.
Europa paskelbė raginimus suvaržyti naujausiame Izraelio bombardavimo teatre, tačiau šie apeliacijos buvo ignoruojamos. Jų bandymai išsiaiškinti diplomatiją Europos ministrai liko nugrimzti, kad nuspręstų kitą jų žingsnį.
Dieną prieš tai, kai JAV bombardavo pagrindines Irano branduolines vietas Fordow, Natanz ir Esfahan, ES aukščiausiame diplomate ir Vokietijos užsienio reikalų ministruose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje-vadinamuosiuose Europos trys (E3). Nieko neatvyko, nes Iranas teigė, kad neatnaujins derybų su JAV, kol Izraelis nustos bombarduoti.
„Teheranas žino, kas yra pavojus“, – „X“ paskelbė Kaja Kallas, aukštas ES atstovas užsienio politikai.
Remiantis ES diplomatiniu šaltiniu, kuris kalbėjo dėl anonimiškumo sąlygų, buvo vienas mažytė pergalė. Nors kito susitikimo data nebuvo nuspręsta, Iranas buvo pasirengęs toliau kalbėtis su europiečiais, nors iki šiol nieko nepripažindamas. Nepaisant to, prieš įvykstant tokiam susitikimui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 20 d. Padarė išvadą, kad Europa „negalės padėti“ išspręsti konflikto ir savaitgalį įsakė Iranui įvykdyti vadinamąsias bunkerio bombos bombas, kurios, jo teigimu, teigė, kad „sunaikino“ branduolines vietas.
Europiečiai gali slėpti savo tikruosius jausmus dėl D.Trumpo administracijos prigimties – ir kaip jie manė, kad buvo streikai, tačiau nedaugelis neigia, kaip sunku jiems dirbti kartu su JAV administracija, kuri iš tikrųjų nejaučia, kad jai reikia Europos sandorių sudarymo meno.
„Niekada nebuvo galimybė Trumpui pasikliauti europiečiais, nes, jo manymu, jis yra geresnis“, – Carnegie Europe sakė nerezidentas Kornelijus Adebahras Užsienio politika.
E3 tautos nerimauja dėl to, kad turi bet kokį svorį, nes Vašingtonas veikia dėl užgaidų, seka savo laiko juostą ir grasina skaniai dar labiau diplomatiją – tikriausiai net nesiimdama jų į laivą. Vokietija ir platesnė ES nebuvo Net ir informavo prieš tai, kai JAV savaitgalį smogė Iranui. Vis dėlto jie susiduria su savo giliai susipynusių ir priklausomų prekybos ir saugumo santykių su JAV krize – būkite priversti įsipareigoti gynybos išlaidų, kurių vertė vertė 5 proc. Nacionalinio BVP, šią savaitę NATO viršūnių susitikime, nes jie stengiasi išlaikyti JAV įsipareigojimus, kad jis pradėtų nuo liepos 9 d.
Tuo pačiu metu šios tautos supranta, kad Europa ilgainiui bus priėmimo pabaiga – daugiau nei jų sąjungininkas visoje Atlante, jei Iranas, 90 milijonų gyventojų šalis, destabilizuojasi. Taigi jų neviltis rasti kelią atgal į kažkokią diplomatiją.
2018 m., Kai Trumpas vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu, kuris buvo sudarytas per Obamos administraciją, E3 šalys liko susitarime, atspindėdamos jų įsitikinimą, kad Iranas nepažeidė susitarimo. Iš esmės jie palaikė Irano teisę praturtinti uraną iki minimalaus lygio, reikalingo civiliniams tikslams.
Tačiau, kaip praėjusią savaitę Ministrai susitiko Ženevoje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rėmė Vašingtono raginimus, kad būtų praturtėjęs nulis, vykdydamas Izraelio politiką. „Be galo svarbu nustatyti prioritetus į dideles derybas, įskaitant branduolines derybas, siekiant pereiti prie nulio (urano) praturtėjimo“, – sakė jis.
Pareigūnai iš Jungtinė KaralystėAr Vokietijair Aš pakartojo, kad Iranui negali būti leista statyti branduolinio ginklo ir atrodė, kad jis palaikė Izraelį – jie nesmerkė Izraelio išpuolių prieš Iraną. „Tai nešvarus darbas, kurį Izraelis daro mums visiems“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasakė akivaizdžiai palaikant Izraelį. (Macronas taip pat, šiek tiek paradoksalu, suabejojo, ar kariniai metodai galėtų pasiekti norimą tikslą neutralizuoti Irano branduolinę programą.)
Tarptautinės krizių grupės projekto direktorius Ali Vaezas pasakojo Irano projekto direktorius Užsienio politika kad nebuvo naujos žvalgybos pranešimo ar įrodymų, kad Iranas ketino sukurti branduolinį ginklą, ir pridūrė, kad Europos pasakojimas turėjo tik pasiūlyti paaiškinimą, kodėl tai remia Izraelio ir JAV išpuolius prieš Iraną.
„Iki savaitės Europa neturėjo nulinės praturtinimo politikos-dabar jie tai daro. Tai iš esmės įrodo, kad europiečiai yra ne kas kita, kaip vasalinės valstybės JAV“,-pasakojo Vaezas. „Nei viena iš Vakarų žvalgybos agentūrų nieko nesakė apie Iraną, įsigytą branduolinę bombą“.
Kiti tvirtino, kad neseniai įvykusi Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) rezoliucija, kurioje nurodoma, kad Iranas nesilaikė savo įsipareigojimų pagal branduolinio negražinos sutarties sutartį, padidėjo nerimas Europoje.
Rezoliucija pasakė Tai, kad Iranas „nesugebėjo pateikti bendradarbiavimo“, nurodytą pagal TATENA, „kliūtis agentūros tikrinimo veiklai, dezinfekuoti vietas ir pakartotinai nepateikdamas agentūrai techniškai patikimų paaiškinimų, susijusių su urano dalelėmis, esančiomis keliose nedeklaruojamose vietose Irane“.
Irano nesugebėjimas patenkinamai atskleisti kritinės informacijos apie savo branduolines atsargas nerimavo Europa, juo labiau, kad Iranas turi Iraną Išplėstas urano praturtinimas iki 60 procentų Grynumas-palyginti trumpas techninis žingsnis nuo 90 procentų slenksčio, kuris laikomas raketomis paruoštu ginklų laipsniu.
„Iranas sako, kad praturtintas uranas nėra skirtas kariniams tikslams, tačiau mums tai sunku patikėti“, – sakė Europos diplomatas, kalbėjęs apie anonimiškumo sąlygą. Jis pridūrė, kad jo šalis, viena iš E3, siekė daugiau patikrinimų ir apsaugos priemonių, o ne karinių veiksmų, ir atmetė visišką urano sodrinimo paneigimą, kol Iranas įtikinamai išsklaidė visas abejones, susijusias su jo naudojimu.
Vaezas mano, kad TATENA rezoliuciją Izraelis galėjo panaudoti kaip pasiteisinimą užpulti Iraną. Ataskaita pasirodė birželio 12 d., O Izraelis pradėjo savo pirmuosius streikus po dienos, birželio 13 d. Nors Europa galbūt nesitikėjo Izraelio žingsnio, Vaezas teigė, kad konflikto eskalavimas pirmiausia pakenks Europos interesams.
„Iraniečiai mano, kad Europa nepavyko pasmerkti jų agresijos karo prieš juos, tuo pačiu priešindamiesi Rusijos karui Ukrainai“, – teigė Vaezas. Jis pridūrė, kad jei Irano vyriausybė išgyvens, tada Europa gali tikėtis, kad ji padvigubės dėl tokio elgesio, kurį jam trukdė „pavyzdžiui, slapti Ops Europos viduje“ ir „daugiau Europos įkaitų“. Jis taip pat sakė, kad „narkotinių medžiagų srautas gali padidėti. Iranas šiuo metu yra pagrindinė kliūtis keliui į narkotikų kontrabandą iš Afganistano į Europos sienas“.
Julienas Barnes-Dacey, Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius Europos užsienio santykių taryboje, pasakojo Užsienio politika Tai, kad „nepateisinamas ir neišprovokuotas“ Izraelio išpuolis prieš Iraną „pakenks Europai“ ir galų gale.
„Regioninis nestabilumas pateks į migraciją; nevaldomos erdvės maitins terorizmą“, – sakė jis ir pridūrė, kad įtampa sutrikdys energijos srautus ir kainas: „Konfliktas Vidurinių Rytų širdyje labai greitai turės pasaulinių padarinių“.
Viename iš retų pokalbių su Trumpu Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen iškėlė susirūpinimą dėl energijos kainų padidėjimo, jei įtampa padidės, ypač jei Iranas uždaro siaurą Hormuzo sąsiaurį, per kurį aplink 20 milijonų barelių degalų leidimo kasdien. Ji taip pat paragino surengti aukšto lygio savo saugumo komandos susitikimą, kad aptartų karo poveikį ES.
Kai kurie mano, kad žemynui, vis dar besislapstančiam Sirijos karo poveikiui, ir kartu esant pabėgėlių antplūdžiui, Europa vis dar yra per daug neryžtinga reaguodama į savo reakciją ir strategiją. Tai prarado įtaką Vašingtone, tačiau jai taip pat trūksta kūrybinio diplomatinio mąstymo. Ekspertai sutinka, kad pasiūlymas D.Trumpo administracijos plūdo prieš dabartinį konfliktą su Iranu – tarptautiniu urano konsorciumu regione, kuriame būtų įtrauktas Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija, ir patenkintų civilinius poreikius ir suteiktų daugybę tikrinimo galimybių – buvo originali idėja, kaip išspręsti Imkadą su Iranu, nei bet ką.
Europoje didžiausia situacijos ironija yra ta, kad net po Vašingtono bombardavus branduolines vietas Irane, mirtį ir sunaikinimą Irane ir Izraelyje bei bijojo poveikis Europai, nėra aiškumo, ar JAV iš tikrųjų pašalino visą Irano praturtintą uraną, ar Iranas jau jį perkėlė ir Hidded.
„Jis saugomas dujų balionuose, o ne sunku judėti. Įsivaizduočiau, kad Iranas turėjo nenumatytų atvejų planus“, – pridūrė Vaezas. Vienintelis būdas nutraukti Irano branduolinę programą, jis sakė: „buvo per batus ant žemės ar per diplomatiją“.
Macronas anksčiau nurodė, kad praturtinto urano vieta nežinoma. „Šiandien niekas tiksliai nežino, kur uranas praturtintas 60 procentų“, – jis pasakė. „Taigi turime atgauti (Irano branduolinės) programos kontrolę per techninę kompetenciją ir derybas“.
Tuo tarpu Europa nerado jokio vienbalybės ar dabar net interesų sustabdyti ES-Izraelio asociacijos susitarimą. Kallas teigė, kad idėja buvo ne nubausti Izraelį, o pagerinti humanitarines sąlygas Gazoje, tai reiškia, kad, jei pažeistos žmogaus teisės, nereikia mokėti. Iranijos parlamentas ne tik patvirtino, kad uždarė Hormuzo, pagrindinės prekybos arterijos, sąsiaurį, bet ir grasino palikti neplatinimo sutartį.
Akivaizdu, kad Europa atsiduria pavojingesnėje Vidurinių Rytų vietoje, turėdama mažiau pasakyti, nei ji turi bet kuriuo metu pastarojo meto atmintyje.
