Kitą kartą, kai kas nors bandys nulaužti pokštą apie „lėtus esančius“, tiesiog atsakykite dviem žodžiais: „Rail Baltica“. Naudodamiesi šiuo projektu, mes nusileidome giliai ir tuo pačiu metu nuleidome savo Estijos kaimynus, kurie, be to, mes nevilkę kojas ir planuojate iki 2030 m. Baigti savo maršruto skyrių.
Teoriškai visų problemų pagrindas yra pinigų trūkumas – bent jau tai yra mantros pareigūnai kartoja daugelį metų. Be to, atrodo, kad Latvijos valdančiųjų sluoksnių klaidingas įsitikinimas vis dar yra klaidingas įsitikinimas, kad 85% viso projekto bus taikoma Europos Sąjunga. Daugelis gerai apmokamų asmenų, užsiimančių statant, statant stotis ir kaupdami polius, vis dar nesuvokė, kad ES lėšos dengia tik pačią geležinkelio liniją, o ne su joje esančiais prabangiais priedais. Norite SPA, viešbučio, kazino ar puikių restoranų restorane Latvijos-Estonia ar Latvijos-Lithuania sienoje, kur praeina greitas traukinys? Eik į priekį, bet mokėkite už tai patys. ES neapims cento to.
Deja, nei Latvijos vyriausybė, nei jos biurokratija, nei žmonės, įgyvendinantys šį tikrai didįjį tarptautinį projektą, nesuprato, kad pasaulis sukasi aplink juos. Priešingu atveju kažkas galėjo perskaityti 2017 m. Pasirašytą susitarimą – „Estijos Respublikos vyriausybės, Latvijos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Respublikos vyriausybės susitarimas dėl Baltijos baltijos/geležinkelio balicos geležinkelio ryšio plėtros“ – tai aiškiai nurodo: „Šalys siekia užtikrinti geležinkelio statybą ir funkcionalumą 2025 ir paleisti operacijas iki 2026 m.“. Susitarime taip pat nustatyta, kad įsipareigojimų koordinavimas yra Latvijos transporto ministerija.
Nuo susitarimo Latvijos transporto ministrai buvo Uldis Augulis (ZZS), Tālis Linkaits (JKP), Jānis Vitenbergs (NA), Kaspars Brikskens (Pro) ir Atis Švinka (Pro). Tuo tarpu nacionalinė vadovybė pakaitomis pakeitė ZZS (Māris Kučikskio vyriausybę) ir Jaunā Vienotība (dvi Krišjānis Kariņš spintelės ir dabartinė Evikos Siliņa vyriausybė). Vis dėlto nė vienas visuomenei nepaaiškino, kodėl projektas yra toks atidėtas, kodėl išlaidos padidėjo arba kokia atskaitomybė yra tarp pareigūnų. Nebuvo jokios atskaitomybės – kaip ir transporto ministrų ar ministrų ministrų pirmininkai už iššvaistytą laiką ir ES/valstybės lėšas nėra atsakingos. Viena varna neperžengia kito akies, ypač jei jie visi priklauso tam pačiam politiniam pulkui.
Net 2022 m. Tuometinis „Baltic“ bendros įmonės RB geležinkelio generalinis direktorius Agnis Driksna pažadėjo, kad tarptautinė geležinkelio linijos geležinkelio baltica bus pradėta nuo 2026 iki 2030 m. „Sandaspils“ užtruks mažiausiai septynerius – aštuonerius metus, todėl ankstyviausi, kurių realiai galime tikėtis, pasiekti Estijos sieną yra 2035 m. “
Kodėl anksčiau sakiau, kad netinkamai įgyvendindami šį didelio masto projektą, mes nuleidome estai? Tai paprasta. Teismo posėdyje Estijos infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas pažymėjo, kad jei Latvija neatitiks tvarkaraščio, Estija turės pradėti valdyti vidaus paslaugas ir paruošti konkursus traukiniams, veikiantiems tik Estijoje. Bendras tarptautinis traukinių pirkimas įvyks vėliau. Kada? Matyt, kai „lėti latviai“ pagaliau išsiaiškino savo „Auksinio tilto“ polius, Sovietų eros takelio pločio problemas, netinkamą oro uosto terminalą, vėluoja įsigyti žemės „Rail Baltica“ ir daugybę kitų neišspręstų problemų.
Argumentas, kad mums trūksta lėšų daryti tai, ko reikia, nėra vandens. Kodėl Estija ir Lietuva turi pakankamai pinigų iki 2030 m. Baigti savo skyrius?
Estija turės išleisti milijonus naujiems vidaus traukiniams. Tuo tarpu Latvija įstrigo gilesnėje skylėje – tokio, kurio politinis elitas apsimeta nepastebėjęs. Pavyzdžiui, paimkite mūsų „Decrepit“ geležinkelio konstruktoriaus tinklą. Jei paliktas neišreikštas, tai kelia grėsmę rimtai žalą mūsų visiškai naujiems „Vivi“ elektriniams traukiniams ar net gaisrui. Vienas tokių įvykių jau įvyko dėl sugedusių pridėtinių linijų. Tačiau politikams tai vanduo nuo anties nugaros. Pasak Andriso Kulbergo, vykdant TV24 programą „Ziņu Top“, finansavimas šiai infrastruktūrai taisyti jau buvo skirta 2019 m., Tačiau ji niekada nepasiekė pridėtinių linijų. „Mes turėjome tai padaryti seniai. Pinigai buvo skirti, viskas buvo paruošti. (…) Dabar, kai pinigai naudojami ratuko„ Baltica “betoninėms skylėms pataisyti.“
Šiuo metu net nesvarbu, kuris transporto ministrė, žalingi, kad lėšų nukreipimas,-tai tik įrodo mūsų valdančiojo elito „kaspinų pjaustymo mentalitetą“. Negalite girtis rinkėjams apie pridėtines linijas, tačiau galite apie „surasti naujas lėšas„ Rail Baltica “ir teigti, kad„ projektas progresuoja gerai “(žmonės iš tikrųjų tuo tikėjo tik prieš kelerius metus).
Sunku pasakyti, ar Latvija iki 2035 m. Pagaliau baigs savo „Rail Baltica“ skyrių. Tačiau vienas dalykas yra aiškus – jei mes nerasime lėšų, kad palaikytų geležinkelio infrastruktūrą ir remontuojame konstruktorius, elektriniai traukiniai gali tapti nenaudojami. Būtų liūdna diena, jei XXI amžiaus viduryje, o likęs pasaulis lenktyniauja greitaeigiu traukiniais, Latvijoje nelieka ne kas kita, o aprūdijusi sovietų eros dyzelino lokomotyvai.
Taip pat skaitykite: „No Rail Baltica“ iki 2030 m. Ar net 2035 m.?
Taip pat skaitykite: Latvijos prezidentas perspėja: „Rail Baltica“ ir „Airbaltic“ neturi tapti sugedusių pažadų nuolaužomis
Sekite mus „Facebook“ ir X!
