Lietuvos lygių teisių kontrolieriaus tyrimas rodo, kad užsieniečiai Lietuvoje susiduria su kliūtimis, kai nori išsinuomoti būstą; viešosios žiniasklaidos eksperimentas rodo, kad situacija priklauso nuo kelių veiksnių.
Pernai kontrolierės atliktas tyrimas atskleidė, kad užsieniečiai, norintys išsinuomoti būstą, susiduria su atsisakymais be paaiškinimo, ignoruojama jų informacija, reikalaujama neproporcingų kainų, daromas spaudimas išsinuomoti be formalios sutarties. Kai kuriais atvejais savininkai aiškiai pareiškia, kad nekilnojamojo turto užsieniečiams nenuomos.
Kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Eva Laugalytė teigė, kad problemų kyla visuose etapuose – nuo buto paieškos iki sutarties sąlygų susitarimo ir net persikėlus į būstą. Tyrimo rezultatus atspindi ir visuomeninės žiniasklaidos priemonės LRT atliktas eksperimentas bei pokalbiai su nekilnojamojo turto specialistais, kurie dirba su užsienio klientais – nors diskriminacija nėra paplitusi, užsieniečių galimybę gauti būstą veikia ir neformalūs barjerai, ir nerašytos taisyklės.
Užsieniečiu apsimetęs LRT žurnalistas susisiekė su Vilniaus dvarininkais. Penki telefoniniai pokalbiai įvyko anglų arba rusų kalbomis, žurnalistė prisistatė Čekijos, Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliete. Atsakymai buvo įvairūs. Kalbėdama angliškai ir prisistačiusi čeke, turto šeimininkė iškart pasiūlė kelis galimus susitikimų laikus ir patvirtino, kad bus pasirašyta oficiali sutartis.
Kalbėdama rusiškai ir prisistačiusi Rusijos piliete, taip pat sulaukta teigiamo atsakymo.
Savininkas teiravosi apie buvimo trukmę, gyventojų skaičių ir patvirtino, kad butas bus nuomojamas bent metams, su oficialia sutartimi.
Savininkas iš karto pasiūlė „Ukrainos piliečiui“ surengti buto apžiūrą, nurodė, kad bus sudaryta nuomos sutartis, bus galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Panašios reakcijos sulaukta ir prisistačius Baltarusijos piliete. Savininkas nurodė, kad pilietybė neturi reikšmės, kol potencialus nuomininkas legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje.
Vienintelis politinio atspalvio pokalbis įvyko pokalbio metu, kurio metu žurnalistė kalbėjo angliškai ir pasakė, kad yra Rusijos pilietė. Šiuo atveju po įprastų klausimų savininkas paklausė, kam priklauso Krymas. Po atsakymo, kad Krymas yra Ukrainos dalis, savininko tonas sušvelnėjo, ir jis pasakė, kad tokiu atveju pokalbis galėtų tęstis.
2025 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 000 užsieniečių, iš kurių dauguma – 75 900 – ukrainiečiai. Taip pat Lietuvoje apsigyveno baltarusiai, rusai, indai, kirgizai, azerbaidžaniečiai, kazachai.
Ukrainietė Alona Loboda, kelerius metus gyvenanti Vilniuje, kur padeda užsieniečiams susirasti nuomojamą būstą, pasakojo, kad
tiesioginė diskriminacija yra reta, tačiau yra tam tikrų kliūčių.
Ji LRT sakė, kad kalbėjimas rusiškai pats savaime didelių problemų nesukelia ir nė vienas buto savininkas pokalbio dėl to iš karto nenutraukė. Dažniausiai šeimininkai teiraujasi, ar gali pereiti į lietuvių ar anglų kalbą, tačiau kartais pokalbis vyksta rusiškai. Loboda pridūrė, kad apie penktadalis savininkų atsisako nuomoti savo būstus užsieniečiams. Dažniausiai tai pateikiama su mandagia fraze, kurią norima tik išnuomoti lietuviams. Tik apie dešimtadalis nurodo, kad į savo turtą nenori įsileisti konkrečios tautybės atstovų.
Loboda pasakojo, kad užsieniečiams dažniausiai keliami papildomi reikalavimai, tačiau tai labiau susiję su teisiniu statusu, o ne su pilietybe, o leidimo gyventi Lietuvoje ar kitų dokumentų teiraujasi 80 proc. Jeigu nėra teisinio pagrindo likti Lietuvoje, savininkai nurodo, kad garantijų nėra ir kviečia sugrįžti, kai bus sutvarkyti dokumentai. Daugelis klausia apie įsidarbinimą, tačiau tik apie 10% prašo parodyti pajamas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį ar banko išrašą.
Dvarininkų požiūris smarkiai pasikeitė po Rusijos visapusės invazijos į Ukrainą. 2022 ir 2023 metais nuomotojai mielai priėmė ukrainiečius, tačiau dabar požiūris atsargesnis, tačiau atsisakymų pagausėjimą greičiausiai lemia sukaupta patirtis, ne tik tautybė.
Tęsdama eksperimentą, LRT bandė laimę kaip potencialūs nuomininkai iš Afrikos ir Pietų Azijos. Kalbėdamas lietuviškai,
žurnalistas skambino pažįstamo vardu, tikėdamasis rasti būstą juodaodžiui iš Kamerūno ir Indijos piliečiui.
Vienas šeimininkas išsamiai klausinėjo, tačiau neatsisakė, tik pabrėžė švaros svarbą, tai, kad bute leidžiama gyventi vienam žmogui, ir patikimumą – tai yra, kiek laiko skambinantysis pažįsta galimą nuomininką. Šeimininkas pasakojo, kad kartais žmogus sako, kad gyvena vienas, o iš tiesų į butą atsikraustė penki žmonės.
Kitas nuomotojas atsisakė nuomotis butą, nurodydamas, kad nekalba angliškai, ir tai sukels problemų.
Kategoriškiausią atsisakymą žurnalistė sulaukė iš nekilnojamojo turto agento, kuris teigė, kad savininkai nenuomotų indams ar kitiems užsieniečiams, ir nurodė nemalonią patirtį, pasibaigusią buto remontu. Be to, savininkai yra užsienyje ir negalės reguliariai tikrinti buto būklės.
Ombudsmeno tyrimas atskleidė, kad juodaodžiai užsieniečiai dažniausiai susiduria su diskriminacija nuomos klausimais. Diskriminacija ne visada slepiama, o užsieniečiai pranešė apie tiesioginius atsisakymus, motyvuodami tuo, kad butai nuomojami tik lietuviams. Taip pat buvo reikalaujama neproporcingo užstato ir
kai kurie skundėsi atvirais įžeidžiančiais pasisakymais apie rasę ar kilmę.
Dėl skirtingų požiūrių ir išankstinių nusistatymų užsieniečiams tenka mokėti didesnę nuomą arba priimti būstą be oficialios sutarties, o tai dažnai trukdo deklaruoti gyvenamąją vietą ir, vadinasi, naudotis socialinėmis paslaugomis. Laugalytė pasakojo, kad žmonės renkasi stogą virš galvos, o ne kovoja su diskriminacija, o skundų sulaukiama retai, nes žmonės stokoja informacijos, bijo teisinių pasekmių, netiki, kad sulauks pagalbos.
Laugalytė pabrėžė, kad su diskriminacija susiduriantys asmenys turi būti siunčiami į Kontrolieriaus įstaigą, taip pat reikalingas platesnis valstybės įsitraukimas.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite čia: https://www.lrt.lt/en/news-english/19/2820181/nationalality-race-crimea-foreigners-face-barriers-in-lithuania-s-rental-market
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Latviją išgyvena mokėjimų, o ne energetikos krizė, sako politologas
Sekite mus Facebook ir X!
