Buvęs Ukrainos prezidentas įspėjo visus, kurie pradeda derybas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu – rusu negalima pasitikėti, ir į jį reikia kreiptis iš jėgos pozicijų, praneša „Politico“.
Interviu leidiniui „Politico“ Petro Porošenka išreiškė susirūpinimą, kad šiuo metu JAV vadovaujamose derybose dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nutraukimo į tai neatsižvelgiama. Porošenkos teiginiai grindžiami jo paties patirtimi po Minsko susitarimų 2014 ir 2015 metais. Jie buvo sudaryti siekiant įšaldyti konfliktą Donbase, o susitarimą pasirašė Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai bei Ukrainos separatistai, tačiau susitarimai buvo trumpalaikiai.
Porošenka, šiuo metu užsiėmusi taikos derybomis, buvo pirmasis Ukrainos prezidentas, išrinktas po 2013–2014 metų Euromaidano sukilimo, nuvertusio Maskvos remiamą Viktorą Janukovyčių. Porošenka vadovauja pagrindinei Ukrainos opozicinei partijai ir mano, kad jo varžovas, dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padarė klaidą, leisdamasis būti įtraukiamas į derybas, kuriose nebuvo europiečių, ir kad Zelenskis turėjo reikalauti nedelsiant nutraukti ugnį.
Porošenka, Europos solidarumo partijos lyderis, pareiškė, kad nepaisant pragaištingo Ovaliojo kabineto susitikimo 2025 metų vasarį, Zelenskis tiesiog turėjo reikalauti paliaubų. „Jis nesupranta Putino ir nesupranta Trumpo. Ir mes turime kitą problemą: Trumpas nesupranta Putino. Ir tai yra pasaulinė tragedija, ir ne tik Ukrainai”, – sakė jis. Jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas mano, kad Putinas su juo derasi ir bando gauti geresnes sąlygas. Tačiau tai netiesa; kai Putinas nesidera, jis tiesiog nori atkurti Sovietų Sąjungą, atkurti Rusijos imperiją. Porošenka pažymėjo, kad tuo neabejoja, ir
Putinas svajoja apie vietą istorijos knygose ir nesijaudina dėl prarastų gyvybių kainos – nei rusų, nei ukrainiečių.
Porošenka taip pat mano, kad Rusijos diktatoriui nelabai rūpi įgyti papildomų teritorijų Rytų Ukrainoje, kurios jo armijai nepavyko užimti ir kurią jis reikalauja grąžinti Maskvai, kad būtų sudaryta taikos sutartis. Putinas tiesiog naudoja šį reikalavimą kaip svertą, kad pakenktų Ukrainos vidaus politiniam stabilumui ir valstybės vienybei, nes bet koks teritorijos grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ukrainiečius suskaldančiame referendume. Porošenka pridūrė, kad būtent tokį scenarijų planuoja Rusija: „Atminkite, Putinas yra KGB pareigūnas. Jis yra tokių dalykų specialistas“.
2019 metų rinkimų kampanijos metu Zelenskis prieš P. Porošenką panaudojo labai nepopuliarių Minsko susitarimų, kurių Rusija niekada neįgyvendino, pasirašymu. Buvęs prezidentas gynė tai, kas įvyko Minske. Jis atkreipė dėmesį, kad davė labai mažai ir daug mažiau, nei reikalavo Rusijos diktatorius. Porošenka taip pat teigė, kad Minske pasirašyti susitarimai suteikė penkerius metus sustiprinti Ukrainos valstybę, bažnyčią ir kariuomenę, o būtent šie penkeri metai suteikė ukrainiečiams galimybę atlaikyti visapusišką invaziją ir užkirsti kelią pralaimėjimui.
Porošenka pabrėžė, kad europiečiai turėtų sekti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą tiesiogiai dalyvauti derybose. Tai suteiktų pagreitį, tačiau tokiems veiksmams reikia ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo paramos. Ukrainos politikas teigė, kad Europa turi visas teises būti prie taikos stalo, nes šiuo metu finansiškai remia Ukrainą.
Tuo pačiu metu nebus įmanoma sudaryti taikos be Amerikos dalyvavimo.
Ukrainietis mano, kad JAV prezidentas dar turės peržengti kai kurias raudonąsias linijas, kad garantuotų saugumą pokario situacijoje. Tai taip pat reiškia užsienio ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, ir tai turi būti JAV pajėgos, kitaip Rusija atnaujins agresiją.
Nepaisant bendro taikos troškimo, Zelenskio ir Porošenkos santykiai nėra draugiški. Miuncheno saugumo konferencijos metu jiedu apsistojo tame pačiame viešbutyje, tačiau jų keliai nesusikirto. Porošenka sakė, kad per pastaruosius septynerius metus su Zelenskiu kalbėjosi tik tris kartus, o paskutinį kartą – daugiau nei prieš metus. Tuo metu jiedu aptarė Zelenskio pergalės planą, o Porošenka sakė, kad Zelenskiui nerimauti nereikia – jis bus paremtas vyriausiuoju vadu.
Po Zelenskio pergalės prezidento rinkimuose jo paskirta prokuratūra pareiškė kaltinimus Porošenkai ir pradėjo teisminius procesus, įskaitant kaltinimus išdavyste, sąmokslu ir korupcija. Porošenka teigė, kad kaltinimai buvo išgalvoti ir yra įsitikinęs, kad Ukrainos Aukščiausiasis Teismas kovo 6 d. jį išteisins.
Taip pat skaitykite: Žvalgybos kraštovaizdis keičiasi – Vokietija grąžins galias šnipams
Sekite mus Facebook ir X!
