Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija užmezgs oficialius diplomatinius santykius su Palestina, o Europa vis labiau reikalauja, kad Gazoje vyktų kovos, rašo „Politico“.
Internete paskelbtame pranešime Macronas paskelbė, kad, laikydamasis istorinio įsipareigojimo užtikrinti ilgalaikę taiką Viduriniuose Rytuose, jis nusprendė, kad Prancūzija pripažins Palestinos valstybingumą. Jis pažadėjo oficialiai pranešti JT susitikime rugsėjo mėn.
„Šiandien skubumas yra baigti karą Gazoje ir suteikti pagalbą civiliams gyventojams. Prancūzai nori ramybės Viduriniuose Rytuose. Tai yra mūsų, prancūzų, kartu su izraeliečiais, palestiniečiais ir mūsų Europos bei tarptautiniais partneriais, kad parodytų, kad įmanoma”, – rašė Macronas.
Netrukus po Macrono pranešimo, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris suplanavo skambutį su Britanijos E3 partneriais Prancūzijoje ir Vokietijoje, kad aptartų, ką reikia padaryti norint skubiai nutraukti žudymą ir pristatyti kritiškai reikalingą maistą gyventojams. Jo griežčiausiame pareiškime dar Viduriniuose Rytuose,
Starmeris teigė, kad Gazoje vykstantys kančios ir alkis buvo „nenusakomi ir nepateisinami“.
Jis pridūrė, kad valstybingumas buvo neatimama teisė palestiniečiams.
Atsakydamas į Macrono pranešimą, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigė, kad tokiomis aplinkybėmis Palestinos valstybė bus „paleidimo padas“ Izraelio sunaikinimui, o ne taikiam sambūviui. Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas teigė, kad Macrono pareiškimas buvo gėda ir terorizmo kapituliacija, šlovinanti „Hamas“ žudikus ir prievartautojus.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Vašingtonas nepalaiko „Macron“ sprendimo, vadindamas jį „Hamas“ išpuolio aukomis.
Vienuolika iš 27 Europos Sąjungos valstybės narės jau pripažino Palestiną kaip valstiją, įskaitant Ispaniją, Rumuniją, Švediją, Airiją ir Bulgariją.
Keli Europos lyderiai pranešė, kad jie laikysis griežtesnės pozicijos Izraelyje.
Tuo tarpu mirčių skaičius Izraelie esančioje Gazos ruože artėja prie 60 000. Europos Komisijos prezidentas Ursula von der Leyen paskambino pranešimams apie situaciją Gazoje „netoleruotiną“ ir paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni griežtai pasisakė prieš Izraelį po to, kai jis užpuolė katalikų bažnyčią Gazoje ir nužudė tris žmones.
JT perspėjo, kad Izraelis neigia gazanams galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, o mirčių nuo bado skaičius auga. Tuo tarpu Izraelis neigia blokadą ir kaltina JT teikti pagalbą. Aukštas Europos Sąjungos užsienio reikalų atstovas Kaja Kallas liepos pradžioje pranešė, kad su Izraeliu buvo pasiektas susitarimas, kad būtų suteikta daugiau humanitarinės pagalbos į Gazą. ES svarsto galimybę skirti sankcijas Izraeliui po žmogaus teisių pažeidimų apreiškimo.
Taip pat skaitykite: Kallas ragina geresnę humanitarinę pagalbą Gazoje
Sekite mus „Facebook“ ir X!
