Ketvirtadienį „Saeima“ dar kartą atidėjo balsavimą dėl dviejų pagrindinių aplinkos apsaugos įstatymų – ekonominio tvarumo įstatymo ir taršos įstatymo pakeitimų projektų, kuriais siekiama perkelti ES direktyvas, reglamentuojančias ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą (ETS) ir naujus ETS pastatams, transportavimui ir papildomoms sektorams (ETS2).
Sprendimas pašalinti sąskaitas iš darbotvarkės buvo priimtas Saeima ekonominio, žemės ūkio, aplinkos ir regioninės politikos komiteto prašymu. Komiteto pirmininkas Kasparas Briškensas (progresyviai) sakė LEA, kad vekseliams reikia teisinių pakeitimų. Todėl komitetas susitiko ketvirtadienio rytą ir nusprendė juos pašalinti iš posėdžių darbotvarkės, tačiau greičiausiai jie bus peržiūrėti kitoje „Saeima“ sesijoje.
Tačiau neoficialiai sakoma, kad sąskaitos nebuvo balsuojamos ketvirtadienį, nes nebuvo pakankamai balsų, kad juos perduotų.
Anksčiau taršos įstatymo pakeitimai taip pat buvo susiję su rugsėjo 4 d. Saeima darbotvarke, tačiau komitetas paprašė juos perkelti į rugsėjo 18 d. Sėdimą. Šis sprendimas buvo priimtas Klimato ir energetikos ministerijos (MOCE) prašymu, nes ekonominio tvarumo įstatymo projektas taip pat buvo įtrauktas į rugsėjo 4 d. Darbotvarkę, o Moce'o nuomone, turėtų būti svarstoma kartu su taršos įstatymo pakeitimais.
MOCE tai teigė
Geriau būtų aptarti taršos įstatymo pakeitimus tik po ekonominio tvarumo įstatymo projekto
buvo nukreipta į komitetą, nes pastarųjų nuostatos turi įtakos buvusiems. Tuo pat metu MOCE paragino komitetą neplanuoti abiejų įstatymų peržiūros, kad jie turėtų būti priimti vienu metu, nes Latvija jau susiduria su trimis Europos Komisijos (EB) pažeidimo procedūromis dėl atidėto taršos įstatymo pakeitimų perkėlimo.
Anot Moce, Latvija iki šiol nepavyko perkelti atitinkamų ES direktyvų, dėl kurių atsirado trys EB pažeidimo procedūros. ETS direktyvos pakeitimų perkėlimas jau yra daugiau nei metus, nes tai sukuria ne tik EB baudų riziką, bet ir administracines kliūtis ETS operatoriams ir apsunkina ETS administravimą visoms dalyvaujančioms šalims.
Įstatymo projekte siekiama atnaujinti ir patobulinti ETS operacijos Latvijoje reguliavimo sistemą ir suderinti įstatymus su instituciniais pokyčiais. Nuo 2001 m. Įstatymas buvo pakeistas 21 kartus, todėl jos ETS nuostatos buvo sunkiai vykdomos, o dabar jos struktūra turi būti pertvarkyta.
Įstatymo projektas pristato naują skyrių apie ES ETS,
ETS ir ETS2 veiklos taisyklių nustatymas, įskaitant sąlygas, reikalavimus, leidimus ir įsipareigojimus. ETS nuostatos pašalinamos iš kitų skyrių.
Pataisose taip pat nustatomi reikalavimai operatoriams, orlaivių operatoriams, laivybos įmonėms ir degalų tiekėjams. Operatoriai bus įpareigoti įgyvendinti priemones, skirtas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, ir jie turės stebėti savo išmetamųjų teršalų stebėjimą, kad sektų pokyčius.
Valstybinė aplinkos apsauga (SES) bus atsakinga už tai, kurioms instaliacijoms reikalingi ŠESD leidimai. Jei operatorius valdo įrenginį be galiojančio ŠESD leidimo, SES galės išduoti administracinę įsakymą sustabdyti objekto veiklą.
Pataisose taip pat pristatomi ETS2 Latvijoje, apimantys degalų ir šildymo suvartojimą pastatuose, transportavime ir papildomuose sektoriuose (pramonės sektoriai, kuriems netaikoma ETS). ETS2 bus grindžiamas panašiais ETS principais, nors pašalpų paskirstymas ir prekyba bus atskirti. Nuo 2028 m. ETS2 degalų tiekėjai turės atsisakyti pašalpų, atsižvelgiant į rinkoje esančio degalų kiekį.
Išmetami išmetamieji teršalai bus apskaičiuojami netiesiogiai atsižvelgiant į rinkoje esantį degalų ar kaitinimo kiekį.
Degalų ir šildymo tiekėjai, kurie diegia degalus į rinką Latvijoje, taps ETS2 operatoriais ir turės gauti ŠESD leidimą iš SES. Nuo ETS2 pradžios duomenų stebėjimas turi būti vykdomas pagal individualų kiekvieno operatoriaus parengtą stebėjimo planą.
ETS2 stebėjimas ir ataskaitų teikimas atitiks ETS principus, kad užtikrintų nuoseklumą tarp dviejų sistemų. Kabineto taisyklėse bus išsamiai aprašyta stebėjimo procedūra, ataskaitų teikimo ir patvirtinimo taisyklės bei kompensacijų mechanizmas, skirtas užkirsti kelią dvigubai skaičiuojant degalus abiejose sistemose.
Pataisos taip pat nustato valstybės mokestį už išleidimą ir peržiūrą ŠESD leidimus. Mokestis bus taikomas ETS (diegimams) ir ETS2 (degalų ir šildymo) operatoriams, kurie yra juridiniai asmenys, reikalaujantys ŠESD leidimo. Per ketvirtąjį ETS laikotarpį (2021–2030) Latvija išleido ŠESD leidimus 52 įrenginiams (38 operatoriams).
Norėdami gauti ETS arba ETS2 ŠESD leidimą, operatoriai turi įrodyti, kad jų stebėjimas leidžia tiksliai atlikti metinius ŠESD išmetimo skaičiavimus ir atitikti ataskaitų teikimo reikalavimus. Mokesčio tikslas yra užtikrinti reglamentavimą ir priežiūrą aplinkos srityje ir skatinti tinkamas leidimo paraiškas.
Ministrų kabinetas nustatys tikslią sumą ir procedūrą už mokestį, kartu su esamais mokesčiais už A ir B kategorijų leidimus pagal įstatymą pagal teršimo veiklą. Šiuos valstybės mokesčius administruos SES. Vienam įrenginiui gali prireikti tiek leidimo A, tiek B kategorijai, tiek ŠESD leidimui, tai reiškia, kad gali būti mokami keli mokesčiai iš karto.
Norėdami gauti viešą informaciją, SES išlaikys nemokamą viešai prieinamą elektroninį ŠESD leidimų registrą.
Taip pat skaitykite: JT Generalinė asamblėja – kas kalbės ir kas yra darbotvarkė?
Sekite mus „Facebook“ ir X!
