Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį, vasario 17 d., Sakė, kad prieš eidamas į skubotai organizuotas derybas Paryžiuje, jis norėjo pamatyti stiprią ir suverenią Europą, kurios buvo paskelbtos po audringos Miuncheno saugumo konferencijos, kai JAV administracijos pozicija dėl Ukrainos sukrėtė sukrėstą sukrėstą sukrėstą Ukrainą sukrėstą sukrėstą sukrėstą JAV administracijos poziciją dėl Ukrainos sukrėstų sukrėstų sukrėstų sukrėstas Ukrainoje sukrėstas sukrėstas sukrėstas JAV administracijos pozicijai dėl Ukrainos sukrėstų sukrėstų sukrėstų. Europos sąjungininkai ir JAV pranešė, kad nebenori, kad Europa būtų Ukrainos konflikto pabaigos dalis, praneša praneša „Reuters“.
Scholzas prisijungs prie Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų lyderių, taip pat vyresniųjų NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnų, aptarti JAV požiūrio į Ukrainą pokyčius ir riziką Europos saugumui.
„Turime užtikrinti, kad Europa su stiprybe, suverenitetu ir tiesiai atgal į ateities iššūkius“, – prieš važiuodamas į Prancūzijos sostinę žurnalistams sakė Scholz žurnalistams „Kassel“ kampanijos renginyje.
„Esu įsitikinęs, kad galėsime išsiugdyti aiškią poziciją“, – sakė Scholz.
Vokietijos vyriausybės atstovas žurnalistams sakė, kad iš susitikimo nebuvo tikimasi konkrečių rezultatų.
Kreipdamasis į klausimą, ar Vokietijos kariuomenė gali būti dislokuota galiojoje taikos misijoje Ukrainoje, Scholzas pabrėžė stiprios Ukrainos armijos svarbą.
„Tai bus pagrindinis iššūkis Europai, JAV ir Tarptautiniams aljanso partneriams“, – teigė vokiečių lyderis ir pridūrė, kad tolesni klausimai apie saugumo architektūrą bus išspręstas tinkamu laiku.
„Jei būtų suteikta sistema, Vokietija to nevengs“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudos konferencijoje Berlyne dėl žemės pajėgų klausimo.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad nesiųs karių į Ukrainą, pridurdamas, kad „mes… teiksime logistinę ir politinę paramą toms šalims, kurios ateityje gali suteikti tokias garantijas, fizines garantijas“.
„Lenkija rems Ukrainą, kaip ji darė iki šiol: organizaciniu požiūriu, atsižvelgiant į mūsų finansines galimybes, turint humanitarinę ir karinę pagalbą“, – prieš įlipdamas į Paryžių žurnalistams sakė Tuskas.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad Švedija svarstys galimybę padėti Posausiųjų taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad derybos turės padaryti pažangą, kol būtų galima priimti tokį sprendimą.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard pirmadienį švedų radijui sakė, kad pirmiausia turėtų būti teisinga ir tvari taika, gerbianti tarptautinę teisę.
„Kai bus nustatyta tokia taika, turime užtikrinti, kad ją būtų galima išlaikyti, ir tada mūsų vyriausybė nieko neatmes“, – sakė ji.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, kuris pranešė, kad yra pasirengęs siųsti taikdarius į Ukrainą.
Taip pat skaitykite: Putinas antradienį siunčia Lavrovą ir Kremliaus patarėją Ushakovą susitikti su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje
Sekite mus „Facebook“ ir X!
