Vasario 11-ąją, minint Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną, Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė dalyvavo Mykolo Romerio universitete vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Moterys moksle: įgalinant įtraukias ateitis“ („Women in Science: Empowering Inclusive Futures“).
Dvi dienas trunkančiame renginyje patirtimi dalijasi tyrėjai, akademikai ir politikos formuotojai iš įvairių pasaulio šalių.
Pagrindinės konferencijos diskusijų temos apima struktūrinių barjerų įveikimą, lyčių lygybės politiką bei etiškų, inovacijas skatinančių mokslo kultūrų kūrimą.
Šio renginio, kurio garbės globėja yra Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, tikslas – stiprinti įtraukią ir lygiavertę mokslo bendruomenę bei akcentuoti moterų vaidmenį priimant sprendimus.
Kultūros ministrė dalyvavo sesijoje „Įtraukios ir etiškos mokslo kultūros“ („Inclusive and Ethical Scientific Cultures“).
Jos metu buvo pristatyta Baltoji knyga apie lyčių politiką moksle ir akademijoje („White Paper on Gender Policies in Science and Academia“), kurią parengė Ispanijos mokslininkų užsienyje asociacijų tinklas (RAICEX).
Šis dokumentas apibendrina keturiolikos skirtingų šalių patirtį.
Po pristatymo V. Aleknavičienė dalijosi įžvalgomis panelinėje diskusijoje „Dabartinė situacija ir išmoktos pamokos Lietuvoje“.
„Klausimas apie moterų galimybes akademinėje karjeroje – ypač menų srityje – nėra siauras sektoriaus klausimas. Tai – mūsų demokratijos brandos klausimas. Todėl mano, kaip ministrės, atsakomybė yra formuoti vertybinę kryptį – skatinti įtraukią, atvirą, lygiomis galimybėmis grįstą akademinę bei kultūrinę aplinką“, – kalbėjo Kultūros ministrė.
Tęsdama diskusiją ji atkreipė dėmesį, kad nors galimybės studijuoti ir tyrinėti formaliai yra atviros visiems, praktikoje moterims dažnai tenka susidurti su nematomomis struktūrinėmis kliūtimis.
Diskusijoje Kultūros ministrė akcentavo, kad kylant karjeros laiptais – ypač institucijų vadovių ar sprendimų priėmėjų lygmenyje – moterų dalis vis dar reikšmingai mažėja.
Kultūros ministrė taip pat pažymėjo, kad nors pastaraisiais dešimtmečiais matomi pozityvūs pokyčiai, vien savaiminio progreso nepakanka.
Anot jos, reikalinga kryptinga politika ir ilgalaikės priemonės, kurios užtikrintų emocinį saugumą bei kurtų sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
