Vaizdo įrašas | Rekordinis povandeninis tunelis, pastatytas iš Danijos į Vokietiją

Po Baltijos jūra tarp Danijos ir Vokietijos, „firmarbelt“, kuris sujungs pietinę Daniją su Šiaurės Vokietija, pastatytas po Baltijos jūra. Tai bus ilgiausias pasaulyje povandeninis modulinis kelių ir geležinkelio tunelis. Balandžio 22 d., Antradienį, žymiai sumažins kelionių laiką ir pagerins „Scandinavia“ ryšį su Europa, praneša britų transliuotojas BBC.

Tunelis yra puikus inžinerijos žygdarbis, kuriame yra didžiuliai iš anksto surinkti segmentai, išdėstyti ant jūros dugno ir sujungti.

Pagrindinė projekto statybvietė yra tunelio šiauriniame įėjime Lollando salos pakrantėje pietryčių Danijoje. Ši svetainė yra daugiau nei 500 ha dydžio, joje yra uostas ir tunelio skyrių ar „elementų“ gamybos įrenginys.

„Tai yra didžiulė įstaiga“, – sakė tunelis, statantis Danijos valstybinės kompanijos „Femern“ generalinį direktorių Henrikas Vincentsenas.

Stiprintas betonas liejamas kartu su betonu, kad būtų sukurtas kiekvienas 217 m ilgio ir 42 m pločio elementas.

Daugelis povandeninių tunelių yra palaidoti po jūros dugnu. Tačiau tokiu atveju 90 atskiri elementai bus sujungti iš gabalo kaip „Lego“ plytos.

„Mes leidžiame įrašus su šiuo projektu“, – BBC pasakojo Vincentsenas. „Povandeniniai tuneliai buvo pastatyti anksčiau, bet niekada tokioje skalėje“.

Projektas kainuoja apie 7,4 milijardo eurų ir už jį daugiausia moka Danija, o Europos Komisija teikia 1,3 milijardo eurų.

Tai yra vienas didžiausių statybos projektų regione ir dalis ES plano, kad būtų lengviau keliauti po Europą ir sumažinti oro eismą.

Baigęs, o ne 45 minučių kelionė keltu, kelionė tarp Rødbyhavn Danijoje ir Puttgarten Vokietijoje Vokietijoje važiuos vos 10 minučių automobiliu arba septynias minutes traukiniu.

Apėję Vakarų Daniją, naujas geležinkelio maršrutas taip pat sumažins kelionės laiką tarp Kopenhagos ir Hamburgo nuo penkių valandų iki 2,5 valandos ir suteiks ekologiškesnę bei trumpesnę alternatyvą krovinių ir keleivių transportavimui.

„Tai ne tik sieja Daniją su Vokietija, bet ir Skandinavija su Vidurio Europa“, – sakė Vincentsenas ir pridūrė, kad „visi naudingi“. Jis sakė, kad vairavimas 160 km mažiau taip pat sumažins anglies išmetimą.

Anot BBC, tunelį sudaro dvi geležinkelio linijos, dvi greitkelių linijos su dviem juostomis kiekviena kryptimi ir viena – techninei ir ekstremalioms situacijoms.

Šie masyvūs tunelio elementai, sveriantys daugiau nei 73 000 tonų, yra hermetiškai užklijuoti ir su balasto rezervuarais, kad jie galėtų plūduriuoti ir patraukti į vietą. Tada jie nuleidžiami 40 metrų į jūros dugno tranšėją, naudojant povandenines kameras ir GPS, atsargiai užrakinami vietoje.

Iš pradžių buvo svarstomas tiltas, tačiau dėl didelių vėjų ir susidūrimų su laivais rizika tapo ne tokia praktiška, ypač dėl to, kad tame jūros ruože yra didelis gabenimo tūris, BBC sakė Danijos technikos universiteto profesorius, o ekspertai pasirinko povandeninį tunelį kaip saugesnį ir ekonomiškesnį sprendimą.

Danija ir Vokietija susitarė dėl tunelio jau 2008 m., Tačiau projektas buvo atidėtas dėl keltų kompanijų ir Vokietijos aplinkosaugos grupių, susijusių su tunelio poveikiu aplinkai, pasipriešinimo.

Vienai grupei rūpėjo poveikis Baltijos jūros gyvūnams, įskaitant lervas ir kiaulės, kurios yra jautrios povandeniniam triukšmui. Tačiau 2020 m. Vokietijos teismas atmetė ieškinį ir leido statyti.

Vincentsenas pabrėžė pastangas sumažinti poveikį gamtai, pavyzdžiui, sukuriant 300 hektarų šlapžemių gamtos plotą, naudojant iškastą smėlį ir akmenis.