Vyriausybė patvirtino pasiūlymą įkurti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijos ir technologijos centrą, vadinamą dirbtinio intelekto gamyklą.
Sprendimas atveria kelią nacionalinės dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai ir žymi svarbų etapą kuriant pažangias technologijų ekosistemą Lietuvoje.
„Dirbtinio žvalgybos fabrikas yra strateginis žingsnis kuriant pažangių ir tarptautiniu mastu konkurencinę inovacijų ekosistemą Lietuvoje. Šis centras leistų mums ne tik greitesniems DI sprendimams verslo ir viešajame sektoriuje, bet ir sukurti šimtus didelių pridėtinės vertės darbo vietų.
Planuojama, kad centras veiks kaip nacionalinis dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų nacionalinis židinio taškas – viena erdvė su pažengusia skaičiavimo infrastruktūra, duomenys, talentai ir mokslo bei verslo žinios. Čia dirbs viešasis sektorius, verslo ir akademinė bendruomenė, kad DI sprendimai būtų ne tik sukurti, bet ir praktiškai pritaikyti – nuo viešųjų paslaugų pramonės ar gynybos sektoriui.
Lietuva aiškiai nustato prioritetines sritis, kuriose, jos manymu, didžiausias proveržio potencialas: kibernetinis saugumas ir gynyba, individualizuota medicina, pramonės automatizavimas, ekologiška transformacija, energija, transportas ir viešojo sektoriaus duomenys. Anot ministro, Lietuva jau turi stiprią mokslo ir technologijų bazę šiose srityse, o intertinstitucinis bendradarbiavimas ir aiški strateginė kryptis leidžia greičiau vystytis.
Sėkmingos Lietuvos paraiškos atveju projektas gali būti 100 milijonų dolerių. iš kurių didžiąją dalį būtų skirta didelio našumo skaičiavimo infrastruktūrai. Taip pat planuojama investuoti į inžinerijos bazę ir aukštos kvalifikacijos profesionalų bei jų darbo užmokesčio pritraukimą.
Projektas grindžiamas 50 procentų bendrojo CO finansavimo principu. Planuojama pritraukti lėšų iš Europos Komisijos, o likusią dalį sudarys Lietuvos valstybė (iki 50 mln. EUR) ir privačių verslo investicijų.
Iki 500 aukštos kvalifikacijos darbo vietų bus sukurta iki 2027 m. Pradžios iki 2027 m. Pradžios, o ilgalaikė valstybės grąža per užimtumą, mokesčius ir inovacijų plėtrą gerai viršys pradines investicijas.
Be to, šis projektas atveria duris dar ambicingesnėms iniciatyvoms ateityje – Lietuva siekia reikalauti taip vadinamų „gigagamoks“, kurį Europos Sąjunga įsteigė net 20 milijardų. eurai. Tam reikia turėti stiprią technologinę bazę ir aiškią strateginę kryptį, kurią užtikrina DI gamyklos iniciatyva.
