Ministrų ir kitų aukščiausių valstybės pareigūnų atlyginimų užšaldymas būtų simbolinis gestas, sakė Latvijos bankas prezidentas Mārtiņš Kazāks interviu apie Latvijos televizijos „Rīta Panorāma“ („Rytinė panorama“).
Komentuodamas ministro pirmininko Evikos Siliņa (naują vienybę) raginimą koalicijai apsvarstyti galimybę užšaldyti šiuos atlyginimus, „Kazāks“ pareiškė, kad tai yra trumpalaikis ir simbolinis žingsnis-tuo tarpu jis gali sutaupyti kai kurių viešųjų lėšų, tai nėra tvarus sprendimas.
Jis pabrėžė, kad Latvija turi rasti ilgalaikius gynybos, sveikatos priežiūros ir švietimo išteklius, tačiau viešojo sektoriaus darbo užmokestis negali būti įšaldytas neribotam laikui. Vietoj to, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas produktyvumo gerinimui ir esamų efektyvumo išlaidų peržiūrai.
„Neatlikę nuodugnių dabartinių išlaidų, nepagerinus efektyvumo ir, deja, reikšmingai nesumažinus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus, mes nesivaldysime, nes mūsų demografinės tendencijos yra tokios, kokios yra“, – sakė Kazāks.
Latvijos banko prezidentas taip pat pažymėjo, kad reformos retai būna neskausmingos:
„Kai kurie bus naudingi, kai kurie praras. Tai nebus neskausminga. Kažkam tai visada skaudės”.
Kazāks pabrėžė, kad Latvija negali sau leisti atidėti sunkių, bet būtinų ekonominių ir socialinių sprendimų iki kitų parlamento rinkimų, kurie yra 18 mėnesių. „Deja, tai bus skausminga, tačiau tikiuosi, kad rezultatas bus teigiamas“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad tai galiausiai yra susiję su geru valdymu ir atsakingu viešųjų išteklių naudojimu. „Jei pamatysime, kad ką nors galima padaryti geriau, tada turime tai padaryti geriau“, – padarė išvadą Kazāks.
Kaip pranešta anksčiau, ministras pirmininkas Siliņa „Social Media X“ X rašė, kad ji ragina koaliciją įšaldyti atlyginimus, pabrėždama, kad 2026 m. Biudžetas turi suteikti prioritetą saugumui, švietimui ir paramai šeimoms.
Latvijos televizijos programoje šiandienos klausimas (šiandienos klausimas),
Siliņa paaiškino, kad tuo metu, kai peržiūrimi viešojo sektoriaus biudžetas, politikai turi pirmauti pavyzdžiu.
Paklausta, ar jos pasiūlymas atsirado per vėlai, nes opozicija pasiūlė tą patį prieš metus – ji atsakė, kad tuo metu buvo padaryta kitų santaupų, tokių kaip šaldymo partijos finansavimas, tačiau dabar vyriausybei „reikia eiti toliau“.
Paklaustas, ar atlyginimo įšaldymas gali trukti metus ar ilgiau, ministras pirmininkas teigė, kad specifika dar nebuvo aptarta, tačiau neatmetė ilgesnio įšaldymo. Ji taip pat pabrėžė: „Mes planuojame biudžetą trejiems metams – tai ne tik vieneri metai“.
Siliņa mano, kad įšaldymas taip pat turėtų būti taikomas Parlamento nariams. Nors vyriausybė negali tiesiogiai priimti šio sprendimo, ji paragino koalicijos parlamento narius remti iniciatyvą: „Tai tikrai būtų atsakingas žingsnis sekti vyriausybės ir jos vadovo kvietimą“.
Remiantis valstybinių ir vietos valdžios institucijų pareigūnų atlyginimo įstatymu, ministrų atlyginimais apskaičiuojami naudojant bazinį atlyginimą, padaugintą iš koeficiento. Ši bazė kasmet perskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokesčio augimą.
2023 m. Bazinis atlyginimas buvo 1 137 eurų, o ministrų atlyginimai apskaičiuoti naudojant 6,2 koeficientą, todėl prieš mokestį nominalus mėnesinis atlyginimas buvo 7 052 eurai.
Ministro pirmininko koeficientas buvo 7,0, o nominalus mėnesinis atlyginimas buvo 7 962 eurai prieš mokestį.
2024 m. Bazinis atlyginimas padidėjo iki 1 206 eurų, o ministrų nominalus mėnesinis atlyginimas išaugo iki 7 475 eurų, o ministro pirmininko atlyginimas buvo 8 440 eurų iki mokesčių.
Faktinis uždarbis buvo dar didesnis dėl mokamų atostogų, socialinių garantijų ir kitų kompensacijų, kaip parodyta politikų finansinėse deklaracijose.
Šiais metais ministrų nominalus mėnesinis atlyginimas yra 7 670 eurų. Neįgyvendinant siūlomo įšaldymo, 2025 m. Jis padidėtų iki 8 089 eurų.
Taip pat skaitykite: BNN interviu | Advokatas Stucka: Visi buvo apgauti OIK – laikas laikyti ką nors atskaitingą
