Ilona Bėrziņa nuomonė
Donaldo Trumpo ieškinys prieš „YouTube“ atskleidžia nerimą keliančią realybę – saujelė pasaulinių technologijų korporacijų šiandien gali nustatyti viešų diskusijų ribas, apeinant net demokratines institucijas. Šis precedentas rodo, kad kova už laisvą kalbą yra ne tik politinis šūkis, bet ir egzistencinis demokratijos ateities klausimas. Jei net JAV prezidento balsą gali nutildyti algoritmas ir įmonės sprendimas, tada žodžio laisvei visuomenėje gresia rimta grėsmė.
Trumpo teismo pergalė prieš „YouTube“ yra tik naujausias pavojingos tendencijos pavyzdys – pagrindinės technologijų platformos vis labiau prisiima „teisėjų“ vaidmenį dėl laisvo žodžio. Jų oficialus argumentas visada yra atsargumas, saugumas ir noras užkirsti kelią dezinformacijai. Tačiau žvelgiant giliau, šis atsargumas dažnai virsta selektyvia cenzūra ir daro įtaką ne tik politikams, bet ir platesnei visuomenei. Neatsitiktinai kelios platformos ir net televizijos tinklai jau turėjo mokėti kompensaciją už panašią praktiką.
Cenzūra, kuri kainuoja milijonus
2021 m. Trumpas kreipėsi į teismą dėl socialinės žiniasklaidos milžinės „Meta“ ir jos generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo už tai, kad jis blokavo savo sąskaitas po sausio 6 d. Kapitolijaus riaušių. Šių metų sausį buvo pasiektas susitarimas, kai meta sumokėjo buvusiam prezidentui 25 milijonų dolerių kompensacijai. Tai leido meta išvengti viešo priėmimo, kad D.Trumpo sąskaitų blokavimas buvo nepateisinamas ir neteisėtas.
X platforma taip pat buvo priversta sumokėti Trumpui 10 milijonų dolerių, kad būtų galima panaikinti bylinėjimosi procesą, kurį jis inicijavo po to, kai buvo uždraustas iš svetainės po sausio 6 d. Teismo ieškinys buvo pradėtas vadovaujant buvusiam generaliniam direktoriui Jackui Dorsey. Nors Elonas Muskas atgavo Trumpo sąskaitą įsigijęs platformą, Trumpo teisinė komanda tęsė bylą, kol nebuvo pasiektas susitarimas.
Panašiai CBS naujienų televizijos tinklas turėjo susitarti su Trumpu po prieštaringai vertinamo „60 minučių“ interviu, kuriame jis buvo apkaltintas manipuliavimu. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad tai nėra pavienis atvejis, o greičiau sisteminė praktika, kai didelės technologijos ir pagrindinės žiniasklaidos slepia politines motyvacijas už „saugos“ šūkio.
Prezidento precedentas
Trumpas nėra „paprastas vartotojas“, o buvęs JAV prezidentas. Jei net prezidento balsą galima ištrinti iš didžiausios pasaulyje vaizdo platformos, tai reiškia, kad nė vienas balsas nėra saugus. Šis atvejis parodo, kad „Big Tech“ galia viršija net demokratiškai išrinktą lyderį.
Jei prezidentas gali būti „ištrintas“ iš skaitmeninės sferos, kas bus toliau? Demokratijoje laisvas žodis negali priklausyti nuo kelių biurų Silicio slėnyje ar nuo politiškai motyvuotų algoritmų. Kuo daugiau tokių precedentų atsiranda, tuo arčiau situacijos, kai žiniasklaida ir visuomenė yra priversti savikenzipauti, bijodami sankcijų.
Blokavimas įvyko po sausio 6 d., Tačiau tai buvo padaryta platformų nuožiūra, o ne pagal teismo sprendimą. Tai sukėlė įtarimų, kad sprendimas buvo susijęs ne tik su saugumu, bet ir politiniu spaudimu ar vertybiniais sprendimais. Rezultatas – vienas galingiausių politikų buvo nutildytas be teisinio proceso. Tai sukūrė pavojingą precedentą, kuris ateityje galėjo turėti rimtų padarinių, jei jis nebūtų buvęs šios legalios pergalės ir precedento neturinčios kompensacijos, net pagal „YouTube“ standartus.
24,5 milijono eurų išmoka yra reikšminga suma net „YouTube“. Tai rodo, kad įmonė norėjo mokėti, kad išvengtų ilgo viešojo teismo proceso ir papildomos reputacijos žalos. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad Trumpo teisinė komanda turėjo tvirtus argumentus.
Verslo modelis ar politinė cenzūra?
Trumpo byla yra ne tik apie jį. Kalbama apie principą – ar laisvė kalbėti yra teisė, ar privilegija, kad „dideli žaidėjai“ gali atšaukti norą. Ir jei visuomenė tai leis, cenzūros sukibimas tik sugriežtins. Šis atvejis nėra izoliuotas – panašios gyvenvietės buvo pasiektos su Meta ir X. Tai atskleidžia, kad visa pagrindinių platformų sistema veikia tuo pačiu principu: „Pirmiausia tyla, mokėk vėliau“. Kuris kelia klausimą: ar tai verslo modelis, ar politinės cenzūros mechanizmas?
Taip pat skaitykite: Trumpas laimi teisme prieš „YouTube“: kada atsargiai virsta cenzūra?
Sekite mus „Facebook“ ir X!
