Siūlymas įvesti privalomas konsultacijas moterims, norinčioms nutraukti nėštumą, kelia rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių, teigia kontrolierė Karina Palkova.
Palkova per ombudsmeno tarnybą agentūrai LETA sakė, kad nors iniciatyva pristatoma kaip „paramos“ ir „negimusios gyvybės apsaugos“ priemonė, iš tikrųjų ji paveikia moterų savarankiškumą, apsisprendimą, asmeninį ir šeimos gyvenimą ir gali būti netiesioginis prievartos mechanizmas, kuris neproporcingai riboja moterų pasirinkimo laisvę.
Palkova paaiškino, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad teisė į privatų gyvenimą, pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, apima asmens teisę priimti sprendimus dėl savo kūno, sveikatos ir reprodukcinio gyvenimo. Teismo praktikoje įtvirtinta, kad valstybės kišimasis į šią sritį gali būti teisėtas tik tuo atveju, jeigu jis yra teisėtas, aiškiai apibrėžtas įstatyme, siekia tokio teisėto tikslo, kaip kitų asmenų teisių ar viešųjų interesų apsauga, yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingas savo tikslui.
Nors konsultacija pati savaime nėra uždrausta, jos nustatymas kaip būtina sąlyga norint gauti medicinos paslaugą gali būti nepagrįstas kišimasis į moters savarankiškumą.
Tai ypač jautri sritis, kurioje EŽTK nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybės turi didelę vertinimo laisvę, tačiau
visada turi gerbti asmens orumą ir apsisprendimą.
Pasak ombudsmenės, Latvijos įstatymai jau leidžia moterims gauti konsultacijas, jei jos to nori, ir toks požiūris atitinka žmogaus teisių standartus, nes gerbia individualią moters padėtį ir jos gebėjimą priimti pagrįstą sprendimą.
Tačiau ji perspėjo, kad konsultacijų paskelbimas privalomomis, kaip aborto sąlyga, reikš, kad moteris negalės įgyvendinti savo teisėtų teisių be papildomos valstybės nustatytos procedūros.
„Tai gali tapti netiesiogine kliūtimi, kuri atitolina arba apsunkina galimybę atlikti abortą – tokias situacijas savo praktikoje aiškiai kritikavo EŽTT“, – pabrėžė Palkova.
Ji taip pat pabrėžė, kad žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, moters kūnas ir sprendimas dėl nėštumo priklauso tik jai. Pasak jos, priverstinis jos dalyvauti konsultacijoje – ypač jei jos turinys apima „skatinimą tęsti nėštumą“ – gali būti suvokiamas kaip paternalistinis požiūris, menkinantis moters orumą.
Be to,
pasiūlymui būtų reikalingos privalomos konsultacijos būsimam tėvui.
Toks reikalavimas galėtų pakenkti ar paveikti moters apsisprendimą, o tai prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui, garantuojančiam asmens autonomiją ir privatų gyvenimą, pažymėjo kontrolierė.
Ji pridūrė, kad praktiškai tokios taisyklės gali būti neįmanoma įgyvendinti, pavyzdžiui, jei tėvas nežinomas, nenustatytas arba nepasiekiamas.
„Šiais atvejais abiejų tėvų reikalavimas dalyvauti konsultacijoje tampa kliūtimi įgyvendinti reprodukcines teises ir veiksmingai apriboja galimybę atlikti teisėtą abortą“, – sakė P. Palkova.
Toks reikalavimas taip pat gali kelti pavojų moterims, kurios palaiko smurtinius santykius,
jei jie būtų priversti įtraukti ką nors, su kuriuo nenori susisiekti, pridūrė ji.
Palkova taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek JT Žmogaus teisių komitetas, tiek Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) ne kartą ragino valstybes susilaikyti nuo privalomų konsultacijų ar laukimo laikotarpių, kurie gali trukdyti moterims gauti saugius ir teisėtus abortus.
„Valstybė turi pareigą ginti ir gyvybę, ir pagrindines teises“, – pareiškė Palkova.
„Tačiau šiuo atveju privalomų konsultacijų įvedimas neproporcingai apribotų moterų apsisprendimo, privatumo ir kūno neliečiamybės teises.
Ji pabrėžė, kad parama ir informacija reprodukcinės sveikatos klausimais yra būtina, tačiau ji turi išlikti savanoriška.
„Tik tada bus užtikrinta tikroji moters autonomija ir orumas – tai garantuoja ir Europos žmogaus teisių konvencija, ir Latvijos Konstitucija“, – apibendrino ombudsmenė.
Anksčiau Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas pateikė opoziciniai parlamentarai iš Nacionalinio aljanso (NA) ir Latvia First (LPV) – Jurgis Klotiņš (NA), Jānis Grasbergs (NA) ir Ramona Petraviča (LPV).
siūlanti įvesti privalomas konsultacijas moterims, norinčioms nutraukti nėštumą savo noru.
Parlamentarai siūlo į įstatymą įtraukti „negimusios gyvybės“ sąvoką, kuri apibrėžiama kaip „žmogaus gyvybė, prasidedanti apvaisinimo momentu, kai susilieja vyrų ir moterų reprodukcinės ląstelės“.
Jie siūlo moteriai, siekiančiai aborto, taip pat būsimam vaiko tėvui, konsultuotis pas parengtą specialistą, ministrų kabinetui nustatant reikiamą kvalifikaciją, mokymų turinį ir konsultavimo tvarką.
Šiuo metu konsultacijas gali teikti šeimos gydytojas, psichoterapeutas, ginekologas ar kitas medicinos specialistas, tačiau parlamentarai siūlo išplėsti šį ratą, įtraukiant psichoterapeutus, psichologus, dūlas, pagalbos tėvams specialistus.
Pasiūlymo autoriai teigia, kad
šios konsultacijos vyktų „be pamokslavimo ar globojančių nuostatų“,
kad rezultatas nebūtų nulemtas iš anksto, o galutinį sprendimą priimtų pati nėščioji.
„Konsultacija padėtų palaikyti nėščią moterį ir apsaugoti negimusią gyvybę. Ji turėtų būti grindžiama nėštumo tęstinumo skatinimu ir gyvenimo su vaiku perspektyvų pateikimu”, – teigė parlamentaras.
Jie teigia, kad konsultacijose turėtų būti išsamiai aptariamos aborto priežastys ar prieš jas, pateikiama informacija apie turimą finansinę ir vaiko priežiūros paramą, taip pat įvaikinimo galimybę. Jei reikia, moterys vis tiek galėtų būti informuojamos, kur ir kaip atliekami abortai.
Pagal siūlymą konsultaciją atliekantis specialistas išduos dalyvavimą patvirtinančią pažymą, kuri būtų reikalinga prieš suteikiant leidimą abortui.
Pakeitimais būtų apibrėžta, kada tokios konsultacijos yra privalomos, o kada – savanoriškos.
Šiuo metu moterys, jei nori, gali gauti konsultacijas, tačiau parlamentarai teigia, kad įstatyme turėtų būti daugiau dėmesio skiriama negimusio gyvybės apsaugai, o tai reiškia, kad tam tikrais atvejais konsultacijos turėtų būti privalomos.
Konkrečiai, moteris privalėtų dalyvauti konsultacijoje, jei ji pati nori nutraukti nėštumą.
Kitais medicininiu ar teisiškai pagrįstu nutraukimo atvejais moterys, įskaitant jaunesnes nei 16 metų, turėtų teisę, bet ne pareigą, gauti konsultaciją.
Būsimasis tėvas taip pat turėtų lankytis konsultacijoje planinio aborto atvejais, o kitais atvejais jis turėtų tik teisę tai daryti. Teisę atvykti turėtų ir jaunesnių nei 16 metų pacientų tėvai ar globėjai.
Be to, siuntimas abortui gali būti išduodamas tik gavus patvirtinimą, kad moteris dalyvavo paskirtoje konsultacijoje.
Parlamentarai siūlo, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., kad ministrų kabinetas turėtų pakankamai laiko parengti ir įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Taip pat skaitykite: BNN IN FOCUS | Ideologinis mūšis dėl Stambulo konvencijos – kas ja pasinaudos geriau?
Sekite mus Facebook ir X!
