Remiantis tuo, ką ministras pirmininkas Evikas Siliņa per spaudą, per spaudą, po susitikimo su savo Lietuvos kolega Gintautas Paluckas, per anksti kalbėti apie bet kokį konkretų kariuomenės skaičių Latvija gali nusiųsti į Ukrainą.
Paklaustas, ar ir kiek karių Latvija bus pasirengusi nusiųsti į Ukrainą taikos palaikymo misijai, Siliņa teigė, kad pirmiausia svarbu suprasti, koks gali būti galimas formatas. „Jei tai yra NATO sistema, tai lengviau tai padaryti. Aišku, kokia komandų struktūra, kuri vadovauja tokioms jėgoms. Jei tai nėra NATO sistema, tai yra kitokia situacija, jūs taip pat turite suprasti, kokios gali būti mūsų kareivių saugumo garantijos “, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.
Latvijos vyriausybės vadovas teigė, kad šia tema buvo surengtos diskusijos su kariškiais.
Ji pabrėžė, kad Europos ir transatlantinių partnerių lygmenyje vis dar vyksta daug diskusijų. Štai kodėl dar per anksti aptarti bet kokius konkrečius kariuomenės skaičių, kurį reikia siųsti, nes situacija gali pasikeisti keičiantis sistemai.
Ji atskleidė, kad antrame trečiadienį vykusiame Paryžiaus derybų etape Europos Sąjungos (ES) lyderiai aptarė įvairias galimybes, o NB8 šalys, įskaitant Lietuvoje, patvirtintas, yra pasirengęs veikti skirtingais scenarijais.
Siliņa pridūrė, kad Latvija vyriausybės lygmeniu aptarė įvairius scenarijus.
Kita vertus, Lietuvos ministras pirmininkas teigė, kad kalbant apie taiką Ukrainoje, pirmiausia reikia panaikinti paliaubas. Tik tada bus įmanoma toliau judėti į priekį per paliaubų rėmus.
Todėl Paluckas mano, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas Europos ir NATO lygmeniu, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad jis gali būti įgyvendintas be JAV ginkluotųjų pajėgų paramos.
Jis padės, kad reikės investuoti daug NB8 pastangų, o NATO ir kitos šalys išreiškia tą pačią poziciją.
Lietuvos ministras pirmininkas Ginautas Paluckas atvyko į Latviją savo pirmajam oficialiam vizitui vasario 20 d., Ketvirtadienį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį trečiadienį nustebino ir Ukrainos, ir Europos sąjungininkus sakydamas, kad jis turi „ilgą ir nepaprastai produktyvų“ telefono skambutį su Vladimiru Putinu, kuriame jie sutiko „nedelsdami“ pradėti derybas dėl Rusijos karo pabaigos prieš Ukrainą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį surinko įtakingiausių Europos šalių lyderius, kad aptartų saugumo situaciją Ukrainoje ir Europoje.
D.Trumpo veiksmai ir pareiškimai sukėlė susirūpinimą Ukrainoje ir Vakarams, kad Vašingtonas gali priversti Kyivą priimti paliaubą Maskvos sąlygomis, o JAV ir Rusijos derybos Rijade tik sustiprino tuos rūpesčius.
JAV ir Rusijos pareigūnai po derybų Saudo Arabijoje paskelbė, kad aukšto lygio delegacijos bus parengtos tęsti derybas dėl Ukrainos karo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Verslininkų paklausa: Latvijos uostų plėtros ir valstybės fondo naudojimas turi būti įvertintas vyriausybės iš naujo pradedant
Sekite mus „Facebook“ ir X!
