Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vīkė-Freiberga socialiniame tinkle paskelbtame įraše aštriai sukritikavo Saeimos sprendimą, pavadindama jį „šliaužimo atgal“ pavyzdžiu, kuris kenkia Latvijos, kaip modernios Europos demokratijos, reputacijai. Ji pabrėžia, kad toks sprendimas pasitarnauja jėgų, siekiančių susilpninti Latviją ir atitolinti ją nuo europinių vertybių, interesams.
„Man gėda dėl Saeimos sprendimo. Nuo kada toks atsilikimas šliaužia? Nuo kada mes tokie tapome? Kam naudinga kenkti gerai Latvijos, kaip modernios demokratijos, reputacijai? Tie, kurie nori mus susilpninti ir atitraukti nuo Europos tautų šeimos – tikrai.”
Kaip anksčiau skelbė BNN, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) šiuo metu nemato pagrindo keisti savo pozicijos dėl Stambulo konvencijos, jei prezidentas Edgaras Rinkēvičs nuspręs grąžinti įstatymą Seimui svarstyti iš naujo, agentūrai LETA sakė ZZS Seimo frakcijos seniūnas Harijs Rokpelnis.
Rokpelnis teigė, kad Seimo Biudžeto komiteto posėdis patvirtino, kad koalicija vis dar dirba efektyviai. Jis pažymėjo, kad anksčiau pasiektų susitarimų yra laikomasi, o darbas prie biudžeto paketo, su juo susijusių įstatymų projektų ir susijusių reglamentų tęsiamas.
Jis pabrėžė, kad jau yra aiškus kitos savaitės veiksmų planas.
ir ZZS ragina daugiau dėmesio skirti praktiniams biudžeto reikalams. Jo nuomone, dar yra keletas neišspręstų klausimų, dėl kurių turi būti susitarta iki pirmojo biudžeto svarstymo Saeimoje.
Koalicija sutarė šiuos reikalus spręsti, o darbai vyksta pagal numatytą grafiką ir planą.
Komentuodamas galimybę keisti savo poziciją dėl Stambulo konvencijos, Rokpelnis teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo nukrypti nuo anksčiau išsakytos pozicijos.
Anksčiau Naujosios vienybės (JV) Seimo frakcijos vadovas Edmundas Jurēvics agentūrai LETA sakė, kad JV paragins prezidentą Rinkēvičą grąžinti Stambulo konvencijos pasitraukimo įstatymą Saeimai antrą kartą peržiūrėti. Jurėvico teigimu, BĮ vis dar turi planą „A“, planą „B“ ir planą „C“.
Kaip pranešama, ketvirtadienį Seimas, opozicijos ir ZZS balsais,
priėmė įstatymą dėl Latvijos pasitraukimo iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prevencijos ir kovos su juo
prieš moteris ir smurtą šeimoje, dar vadinamą Stambulo konvencija.
Centras „Marta“ ir kelios kitos nevyriausybinės organizacijos išsiuntė laišką prezidentui Edgarui Rinkevičui, ragindamos grąžinti įstatymą Seimui antrą kartą peržiūrėti.
Organizacijos Konvenciją laiko vienu svarbiausių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, saugančių moteris, vaikus ir asmenis, kuriems gresia smurtas, nes ji įpareigoja valstybę ne tik bausti smurtautojus, bet ir plėtoti prevencinius mechanizmus, šviesti visuomenę, teikti pagalbą nukentėjusiems, stiprinti teisėsaugos gebėjimus užkirsti kelią smurtui.
Jie taip pat pažymi, kad įstatymo projektas buvo priimtas skubotai, o procesas neapėmė prasmingos viešos, ekspertų ar suinteresuotųjų šalių diskusijos. Užsienio reikalų komiteto posėdžiai nesudarė galimybės atsakingoms ministerijoms, tarp jų ir Užsienio reikalų ministerijai, pareikšti savo nuomonę.
Laiško autoriai pabrėžia, kad viešojoje erdvėje buvo stebima dezinformacijos kampanija dėl tam tikrų konvencijos nuostatų prieš smurtą ir jų suderinamumo su Konstitucija bei kitais įstatymais.
Atsižvelgiant į tai, kad 39 Europos Tarybos valstybės narės ratifikavo konvenciją,
pasitraukimas smarkiai pakenktų Latvijos tarptautinei reputacijai, keltų pavojų Latvijos, kaip europietiškos, įstatymus gerbiančios valstybės, palaikančios žmogaus teises ir lyčių lygybę, įvaizdžiui, teigiama laiške.
Laišką pasirašė daugiau nei 2000 žmonių, tarp jų pirmasis Latvijos liaudies fronto pirmininkas Dainis Īvāns, pilietinis aktyvistas ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos parlamentaras Velta Čebotarenokas, aktoriai Vilis Daudzis, Zane Vadņina, Ilze Ķuzule-Skrastiņa, Kaspars Gods, Inga Olkovsža, music, U. Ralfs Eilands, Aija Andrejeva, Jēkabs Nīmanis, Marta Grigale ir rašytojai Inese Zandere, Ieva Melgalve, Inga Gaile ir kt.
Po Saeimos sprendimo pranešimą paskelbė ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
Tai pareiškė Amnesty vyresnioji moterų teisių ekspertė Monica Costa Riba
„Latvijos pasitraukimas iš Stambulo konvencijos būtų pražūtingas smūgis
moterų ir mergaičių apsaugai ir teisėms šalyje, taip pat visiems nukentėjusiems nuo smurto šeimoje, siunčiant pavojingą žinią smurtautojams, kad jie gali nebaudžiami išnaudoti ir žudyti moteris ir mergaites.
Įstatymą dėl pasitraukimo iš Konvento pateikė opozicinė partija Latvija Pirmoji (LPV), o jam pritarė ir kitos opozicinės partijos – Nacionalinis aljansas (NA), Jungtinis sąrašas (AS) ir Už stabilumą!, taip pat valdančiosios koalicijos ZZS politikai. Pasitraukimui nepritarė koalicijos partijos „Naujoji vienybė“ (JV) ir „Pažangieji“.
Už pasitraukimą balsavo 56 deputatai, prieš – 32 JV ir pažangiųjų frakcijos parlamentarai, o du parlamentarai – Igors Rajevs ir Didzis Šmits – susilaikė. Debatai dėl įstatymo projekto truko daugiau nei 13 valandų.
Įstatymas priimtas pagreitinto proceso tvarka,
bet ne dviejų trečdalių balsų dauguma, o tai suteikia prezidentui galimybę jo neskelbti ir grąžinti Seimui antrą kartą peržiūrėti. Sprendimo priešininkai įvardijo ir kitus galimus būdus sustabdyti ar atidėti įstatymo įsigaliojimą – kreiptis į Konstitucinį Teismą arba prašyti prezidentės sustabdyti paskelbimą, kad būtų laiko surinkti parašus referendumui inicijuoti.
Prezidentas Edgaras Rinkēvičs apie Konvento denonsavimą kol kas kalbėjo labai atsargiai, nereikšdamas paramos nei vienai, nei kitai pozicijai. Prezidento teigimu, jis siekia išlaikyti neutralumą, kad netaptų priešrinkiminių kovų dalyviu. Jis pripažino, kad kai Seimo sprendimas pasieks „stalą“, prieš priimdamas sprendimą, jį nuodugniai įvertins.
Latvijoje praėjusių metų gegužės 1 d. įsigaliojo Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo – vadinamoji Stambulo konvencija. Tai tarptautinė sutartis, reikalaujanti, kad valstybės narės parengtų suderintą politikos sistemą, skirtą geriau apsaugoti moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje. Be kitų įsipareigojimų, valstybės narės turi teikti visapusišką pagalbą ir apsaugą aukoms, krizių centrus, visą parą veikiančią pagalbos liniją, specializuotus pagalbos centrus seksualinį smurtą išgyvenusiems asmenims ir užtikrinti apsaugą bei pagalbą smurtą liudijantiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Latvijos prezidento laukia lemiamas momentas: Saeimos Stambulo konvencijos sprendimas guli ant jo stalo
Sekite mus Facebook ir X!
